Polemika Prancūzijoje dėl maldos, kad vaikai galėtų džiaugtis motina ir tėvu
Nepaisant rugpjūčio karščių ir atostogų, nemažai triukšmo Prancūzijoje sukėlė šalies
vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo André Vingt-Trois Žolinių iškilmei pasiūlyta
bendruomeninė malda Mišių metu. Ši malda buvo siūloma visiems katalikams, tačiau parapijos
pačios rinkosi ar ją skaityti.
Maldą sudaro keturi maldavimai. Pirmuoju meldžiamasi
už tuos, kurie krizės metu patiria sunkumus, neramybę dėl ateities, už didesnį tarpusavio
solidarumą. Antrame maldavime meldžiamasi, už neseniai išrinktuosius leisti įstatymus
ir valdyti. Trečiajame maldavime meldžiamasi už šeimas: už visuomenės paramą joms,
už sutuoktinių ištikimybę, meilę ir tarpusavio švelnumą, ypač sunkiais momentais.
Ketvirtame maldavime meldžiama už vaikus ir jaunuolius: kad kiekvienam būtų
padėta atrasti savo kelią į laimę, kad jie nebūtų suaugusiųjų troškimų ir konfliktų
objektais ir galėtų džiaugtis tėvo bei mamos meile.
Polemika kilo būtent dėl
pastarojo maldavimo: grupės ir asmenys, kurie savo siekiais deklaruoja homoseksualių
asmenų teisių gynimą šiame maldavime įžvelgė ir pasmerkė homofobiją, puolimą prieš
homoseksualus.
Kai kurių iš jų lūpose ir tekstuose Mergelės Marijos Dangun
Ėmimo, Žolinių, iškilmės šventosios Mišios Lurde tapo „Mišiomis prieš homoseksualus“,
o pati malda – „totalitariniu archajiško šeimos modelio primetimu“, „neteisėtu kišimusi
į politika“.
Į šiuos kaltinimus buvo atsakyta įvairiai: Mišios nėra ir negali
būti prieš homoseksualus ar ką nors kitą, jų dvasinė reikšmė yra radikaliai kita.
Kita vertus, kodėl prancūzų kairieji, dabar kaltinantys Bažnyčią kišimusi į politiką,
visai neseniai pritarė šalies vyskupų kritikai, skirtai buvusio ir jų ne itin mėgto
prezidento Nicolas Sarkozy politikai romų atžvilgiu?
Šventojo Sosto laikraštis
„l’Osservatore Romano“ perspausdino gerbiamo Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ rugpjūčio
19-ąją paskelbtą straipsnį, kurį pasirašė Patrick Kechichian, dienraščio literatūros
kritikas. Jo straipsnio antraštė - „Neegzistuojantis skandalas“.
Iš karto galima
pastebėti, rašo straipsnio autorius, disproporciją tarp maldos teksto delikatumo ir
šiurkščių kaltinimų, kuriuos jis sukėlė. Maldoje niekas nėra puolamas ar kritikuojamas.
Yra akivaizdu, kad tai, už ką jame meldžiamasi, nėra lydima jokio pasmerkimo asmenims
ar grupėms, kurie turi kitokią žmonijos ir jos įstatymų viziją. Ir jei šios grupės
neatsisako savo nuomonių išraiškos, kodėl Bažnyčia negalėtų ar neturėtų išreikšti
savo mintis apie tai, kas svarbiausia jos rūpesčiuose?
Nereikia painioti pasaulietiškumo
ir karingo antiklerikalizmo. Bažnyčia turi savo požiūrį, paremtą tiek patirtimi, tiek
religine antropologija. Žinoma, galima papročių kaitą pavadinti progresu, tačiau nedera
ignoruoti, jog Bažnyčia atkakliai gina tokią antropologinę viziją, kurioje įsišaknija
pamatinės kiekvieno vyro ir kiekvienos moters teisės. Ši vizija negimė iš kaprizo
ar interesų kategorijos, tačiau iš Apreiškimo. Ar primindama šią savo saugomą tiesą
Bažnyčia peržengia ribas? Jei vyriausybė ir parlamentas išreiškia savo nuomonę apie
santuoką ir nusprendžia keisti jos prigimtį, tai ar Bažnyčia, iš Kristaus išmokusi
apie santuokos ir vyro bei moters ryšio orumą, pakeltą iki sakramento, neteisėtai
leidžia išgirsti savo balsą? Balsą, kuris nenori užgožti kitų, tačiau taip pat nesutinka
būti negirdimu dėl sarkazmo ar nepagristų kaltinimų.
Kuo kaltinamas kardinolas
Vingt-Trois? Kad pasakė žodį, kurį turi pareigą sakyti viešai, o ne tik zakristijoje?
Žodį, kuris nėra partinis, interesų grupės, jo išgalvotas arba apskaičiuotas pagal
savo naudą. Šį žodį galima pasakyti delikačiai, tačiau negalima pakeisti jo turinio.
Bažnyčios stiprybė ir silpnumas yra šiame nekintamume. O po to kiekvienas sprendžia
pagal sąžinę. Bažnyčios vaidmuo nėra sutapti su savo laiku. Jei tai būtų padariusi
praėjusiais amžiais, seniai nebebūtų jos klausomasi. Panašiai jos vaidmuo nėra užsidengti
akis ar išsigąsti dėl papročių kaitos, tačiau būti budriai, atsižvelgiant į tiesą,
kurią gavo. Šią tiesą ji turi ginti ir aiškinti, visur ir visada, patogiu laiku ir
nepatogiu. Tad kur skandalas? Kur nusistatymai? Galbūt ne visai ten, kur pretenduojama
juos atskleisti. (Vatikano radijas)