Lurdas - ypatinga Mergelės Marijos užtarimu dalijamo Dievo gailestingumo vieta

Žolinės iškilmės dieną prieš aštuonerius metus pal. Popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lurde. Tai buvo paskutinioji iš 104 pontifikato kelionių, kurią Jonas Paulius II įveikė paženklintas amžiaus ir sunkios ligos. Dėl Parkinsono ligos jam jau iš viso buvo sunku kalbėti. Dviejų dienų kelionė 2004 metų rugpjūčio 14 ir 15 dienomis buvo trumpa, tačiau intensyvi, išsiskyrusi iš visų kitų Apaštališkųjų kelionių tiek intencijomis, tiek forma. Ne valstybinis vizitas ar jaunimo pastoracija šį kartą buvo popiežiaus intencijose. Jis paprasčiausiai norėjo asmeniškai apsilankyti Lurdo Marijos šventovėje, dar kartą suklupti maldoje Lurdo grotoje, menančioje Mergelės Marijos apsireiškimą Bernadetai.

Žolinių iškilmės išvakarėse Lurde kreipdamasis į Rožinio maldai gausiai susirinkusius piligrimus pal. Jonas Paulius II trumpai apmąstė garsiosios šventovės reikšmę Prancūzijai, visai Europai:

„Atsiklaupęs čia, prie Massabielle grotos, jaučiu, jog pasiekiau savo piligrimystės galą. Ši, Marijos apsireiškimo grota yra Lurdo šventovės širdis. Ji panaši į Horebo kalno olą, kurioje Elijas sutiko Viešpatį ir girdėjo jį kalbant švelnios tylos balsu. Čia Mergelė Marija paragino Bernadetą kalbėti Rožinį. Šitaip ši grota tapo nepaprastos maldos mokykla, kurioje Marija visus moko su degančia meile kontempliuoti Kristaus veidą. Dėl to Lurdas tapo vieta, kur atsiklaupusi meldžiasi Prancūzija ir visos Europos tautos“, - sakė su juo į Lurdą atvykusiems piligrimams pal. Jonas Paulius II.

Nors kelionė buvo privataus pobūdžio, piligrimų atvykusių pamatyti popiežių buvo labai daug. Žolinės iškilmės Mišiose didžiulėje pievoje netoli Lurdo bazilikos, dalyvavo apie 250 tūkstančių maldininkų, kurių nemaža dalis – įvairių negalių slegiami žmonės, kurie keliauja į Marijos šventovę melsti jei ne pagijimo stebuklo, tai bent ramybės ir jėgų kelti ligos ir skausmo naštai.

Būdamas Lurde, Jonas Paulius II iš viso keturis kartus buvo Marijos apsireiškimo grotoje, vienas tyloje meldėsi, gėrė Marijos apsireiškimo vietoje ištryškusio šaltinio vandens, kartu su piligrimais kalbėjo Rožinį, dalyvavo procesijoje su žiburiais. Popiežius aukojo Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo iškilmės Mišias. Jų metu taip pat buvo iškilmingai paminėtos Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo 150 metinės. Dogmą paskelbė pal. Popiežius Pijus IX 1854 metų gruodžio 8 dieną.

Nekaltas Prasidėjimas ir Dangun Ėmimas yra viena kitą papildančios ir viena iš kitos išplaukiančios tikėjimo tiesos. Tikėdami Nekaltą Prasidėjimą, mes tikime, kad Išganytojo Motina dar prieš gimimą jau buvo išganyta ir išvaduota nuo gimtosios nuodėmės, o tikėdami į Dangų Ėmimą, mes tikime, kad ji – nuo pat prasidėjimo Nekaltoji – neturi, kaip visi mirtingieji, laukti paskutiniojo teismo ir kūno iš numirusiųjų prisikėlimo, bet pirma mūsų kartu su savo Sūnumi Dangaus garbėje džiaugiasi žmogaus išganymu.

Lurdo šventovė nuo pat pradžios yra ypatinga Mergelės Marijos užtarimu dalijamo Dievo gailestingumo vieta, susumuodamas pasakė paskutinėje savo pontifikato kelionėje į Lurdą prieš aštuonerius metus pal. Jonas Paulius II. (Vatikano radijas)