2012-08-13 11:55:31

Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Jėzus – duona iš dangaus


Sekmadienio vidudieni vykusio iprastinio susitikimo su maldininkais, susirinkusiais kalbeti Viešpaties Angelo maldos, metu popiežius Benediktas XVI tese katecheze, skirta Evangelijos pagal Jona šeštajam skyriui, skaitomam jau keliu pastaruju sekmadieniu liturgijoje. Šiandienis Evangelijos skaitinys, - sake Popiežius, - mus kviecia pamastyti apie duonos, kuria Viešpats pamaitino žmoniu minia, padauginimo prasme ir apie Jezaus raginima, kad jo pamaitinti žmones trokštu išliekancio, amžina gyvenima duodancio maisto. Jezus nori padeti žmonems gerai suprasti ivykusi stebukla: stebuklingai numalšindamas ju kuno alki, jis nuteikia juos priimti žinia, kad tai jis yra iš dangaus nužengusi duona (plg. Jn 6,41), kuri pasotina galutinai. Taip pat ir per dykuma keliaujanti žydu tauta buvo maitinama duona iš dangaus - mana, kuri palaike žmoniu gyvybe per visa kelione iki pažadetosios žemes. Dabar Jezus kalba apie save kaip iš dangaus nužengusia duona, kuri pasotina ne tik šia akimirka, bet visam laikui. Jis yra amžinojo gyvenimo maistas, nes jis yra vienatinis Tevo Sunus, atejes i pasauli, kad padovanotu žmogui gyvenimo pilnatve, kad ivestu žmogu i paties Dievo gyvenima.

Žydų tradicijoje tikroji duona, maitinanti Izraelio tautą, buvo Įstatymas, Dievo žodis, - pažymėjo popiežius Benediktas. Izraelio tauta buvo įsitikinusi, kad Tora buvo fundamentali ir amžina Mozės palikta Dievo dovana. Šituo Izraelio tauta ir skyrėsi nuo kitų tautų: ji žinojo Dievo valią, o tuo pačiu ir teisingą kelią, kuriuo jai reikia eiti. Dabar Jėzus, save vadindamas iš dangaus nužengusia duona, sako, kad tai Jis yra įsikūnijęs Dievo Žodis, kurio dėka Dievo valia gali būti žmogaus maistas, palaikantis gyvybę ir rodantis kelią.

Tad, pasak Šventojo Tėvo, abejoti Jėzaus dieviškumu, taip kaip šio sekmadienio Evangelijos žydai, reiškia priešintis Dievo užmojui. Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos?“ (Jn 6,42). Jie mato tik žemiškąją Jėzaus kilmę ir atsisako priimti jį kaip kūnu tapusį Dievo Žodį. Šv. Augustinas, savajame komentare Jono Evangelijai, šitaip aiškina: „Jiems dangiškoji duona buvo svetima. Jie nesugebėjo jausti alkio. Jų burnos ir širdys buvo nesveikos... Šiai duonai reikalingas dvasinis žmogaus alkis“. Ir mes turime savęs klausti, - sakė Benediktas XVI, - ar jaučiame šitą alkį, Dievo Žodžio alkį, tikrosios gyvenimo prasmė pažinimo alkį. Tik alkstantieji Dievo, tik tie, kurie jam paklūsta, sugeba tikėti Jėzų, sutikti Jį. maitindamiesi Juo surasti tikrą gyvenimo kelią – gyvenimo, teisingumo, tiesos ir meilės kelią. Šv. Augustinas priduria: „Viešpats sakė, kad jis yra iš dangaus nužengusi duona, ragindamas jį tikėti. Valgyti gyvąją duona – reiškia tikėti. Kas tiki - valgo ir yra neregimai pasotinamas. Ir lygiai taip pat neregimai jis atgimsta naujam, gilesniam ir tikresniam gyvenimui, atgimsta viduje, tampa nauju žmogumi“.

Šaukimės Mergelės Marijos užtarimo ir prašykime, kad ji mus vestų susitikti su Jėzumi, kad mūsų draugystė su juo būtų vis stipresnė. Prašykime, - ragino Popiežius baigdamas kalbą prieš sekmadienio vidudienio maldą, - kad ji įvestų mus į tobulą meilės bendrystę su jos Sūnumi, iš dangaus nužengusia duona, kad atsinaujintume iš vidaus. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.