Kard. Kurt Koch apie tradicionalistus ir ekumenizmo centrinę vietą Bažnyčios gyvenime

Katalikų Bažnyčia popiežiaus Benedikto XVI asmenyje ištiesė pagalbos ranką lefebrininkams, kad vadinamieji tradicionalistai galėtų įsilieti į katalikų Bažnyčią kaip visaverčiai jos nariai. Būtent primas žingsnis šia linkime buvo ekskomunikos atšaukimas tiems, kurie savo neteisėtais veiksmais buvo ją užsitraukę. Vėliau sekusiuose pokalbiuose buvo žengta pirmyn, siekiant pašalinti likusias kliūtis. Paskutinėje pokalbių fazėje Roma pasiūlė katalikais būti trokštantiems lefebrininkams Asmeninę prelatūrą, kuri jiems leistų išlaikyt grupės savitumą, nepažiedžiant katalikų Bažnyčios vienybės.

Tačiau ilgi ir sudėtingi pokalbiai pastaruoju metu įstrigo ir susidaro įspūdis, jog situacija susikomplikavo. Klausimą, ar dar galima susitaikyti su šv. Pijaus X kunigų brolija, kurios atstovai nepaliauja žerti kritikos Vatikano II Susirinkimui, katalikiška žinių agentūra Apic-Kipa uždavė kardinolui Kurtui Kochui. Kardinolas nėra minėtųjų dvišalių pokalbių tarp Šventojo Sosto ir Kunigų Brolijos dalyvis, tačiau yra Šventojo Sosto dikasterijos krikščionių vienybės klausimais pirmininkas ir vienas popiežiaus Benedikto XVI bendradarbių.

Kardinolo atsakymas buvo lakoniškas. Jis siūlė Šv. Pijaus X kunigų brolijos nariams prisiminti, jog mintis, kad Susirinkimas gali klysti, priklauso Martynui Liuteriui. Jau vien apie tai pagalvoję tradicionalistai turėtų savęs paklausti, kur jie iš tikrųjų stovi, pridūrė kardinolas Koch, kurio pokalbio santrauką šiomis dienomis perdavė Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“ .

Be to, kardinolas, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, užsiminė apie tai kaip suvokiama Susirinkimų svarba pagal juose priimtų dokumentų rūšį.

Vatikano II Susirinkimas (1963-1965) paskelbė keturias konstitucijas, devynis dekretus ir tris deklaracijas. Grynai formaliu požiūriu dokumentus galima surūšiuoti pagal svarbą. Tridento susirinkimas (1545-1563) paskelbė vien tik dekretus ir nei vienos konstitucijos. Tačiau niekam nešautų į galvą tvirtinti, kad Tridento Susirinkimas dėl to buvo žemesnio lygio, pažymėjo kardinolas Koch. Kardinolas pridūrė, kad taip pat Susirinkimo dekreto dėl ekumenizmo „Unitatis redintegratio“ principai remiasi dogmine konstitucija apie Bažnyčią „Lumen gentium“. Popiežius Paulius VI priimant dekretą labai aiškiai pabrėžė, kad jame remiamasi dogmatine konstitucija apie Bažnyčią“.

Paminėjęs ekumenizmo temą, kard. Kurt Koch pridūrė, jog ji ne antrinė, o centrinė Susirinkime, kaip kad kartą pastebėjo ir popiežius Jonas Paulius II. Būtent todėl ekumenizmas mūsų laikais turi būti centrinė Bažnyčios tema. Be to, Susirinkimo deklaracija dėl Bažnyčios santykių su nekrikščioniškomis religijomis, ypač su hebraizmu „Nostra aetate“ yra paremtas dogmatine konstitucija apie Bažnyčią.

Kardinolas Koch taip pat papasakojo, kad Reformos jubiliejaus šventimo 2017 metais proga Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba rengia bendrą pareiškimą su Pasauline Liuteronų Federacija. Taip pat numatomos vietinio pobūdžio iniciatyvos, už kurių rengimą atsakingos vietinės Vyskupų konferencijos. (Vatikano radijas)