Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“

Sekmadienio vidudienį į Popiežių vasaros rezidenciją atvykusiems maldininkas skirtoje trumpoje katechezėje Benediktas XVI komentavo liturgijoje skaitytą Evangelijos pagal Joną šeštojo skyriaus tekstą. Po duonos padauginimo stebuklo žmonės norėjo paskelbti Jėzų karaliumi, tačiau jis nuo jų pasišalino. Žmonės sulipo į valtis ir perplaukę ežerą galiausiai Jėzų surado. Jėzus puikiai žinojo iš kur tas entuziazmas jį sekti ir jis tai atvirai sako: „Jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties“ (26). Jėzus nori padėti žmonėms trokšti daugiau negu vien kūno pasotinimas. Nori atverti jiems prieš akis platesnį horizontą, kuris neriboja tik kasdieniais rūpesčiais, tik maistu, drabužiais ar karjera. Jėzus kalba apie negendantį maistą, kurio reikia trokšti ir priimti. Jis sako: „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus“ (27).

Mina nesupranta. Mano, kad Jėzus prašo laikytis įsakymų tam, kad būtų teisiamas stebuklas. Jie klasia: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzaus atsakymas aiškus: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“ (28). Gyvenimo centras, žmogaus žemiškosios kelionės prasmė ir viltis yra tikėjimas Jėzumi, susitikimas su juo. Ir mes klausiame: „Ką mums daryti, kad pasiektume amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus ir mums atsako: „Tikėkite mane“. Tikėjimas yra esminis dalykas. Tai nereiškia, kad turime sekti idėją ar projektą, bet turime sutikti Jėzų, gyvą asmenį, leisti, kad jo Evangelija mums vadovautų. Jėzus ragina nesitenkinti vien žmogiškais dalykais, bet matyti Dievo horizontą, tikėjimo horizontą. Jis reikalauja tik vieno dalyko: priimti Dievo planą, tai yra „tikėti tą, kurį jis siuntė“. Mozė davė Izraeliui manos, duonos iš dangaus, kuria Dievas maitino savo tautą. Jėzus duoda daugiau, duoda save patį. Jis yra tikroji duona, nužengusi iš dangaus. Jis yra gyvasis Dievo Žodis. Sutikdami jį, sutinkame gyvąjį Dievą.

„Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ klausia mina, norėdama, kad nesibaigtų duonos padauginimo stebuklas. Tačiau Jėzus, tikroji gyvybės duona, pasotina mus kankinantį prasmės ir tiesos alkį, kurio savo pastangomis nenumalšintume. Jis mums dovanoja Dievo meilę, kurios turime prašyti ir ją priimti.

Brangieji, darbų ir rūpesčių dienomis, taip pat poilsio ir atsipalaidavimo akimirkomis, Viešpats mus ragina neužmiršti, kad reikia rūpintis ne tik kūno jėgas grąžinančia duona, bet taip pat stiprinti bendrystę su Juo, stiprinti tikėjimą Juo, kuris yra „gyvybės duona“, pasotinanti tiesos ir meilės alkį. Tikėjimo keliu mus tepalydi Švenčiausioji Mergelė Maria, kurios Bazilikos Romoje dedikavimo šventę šiandien minime, - sakė Popiežius, baigdamas sekmadienio vidudienio maldos katechezę. (Vatikano radijas)