Moterys Vatikano II Susirinkime

Artėjant Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtosioms metinėms Italijoje išleista teologės ir Bažnyčios istorikės Adrianos Valerio knyga „Susirinkimo motinos“, pasakojanti apie Susirinkimo darbuose dalyvavusias moteris. Penktadienio numeryje knygą pristatė Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano”.

Visų Susirinkimo tėvų, auditorių ir ekspertų skaičius viršijo tris tūkstančius. Susirinkimo darbuose dalyvavusių moterų buvo tik 23. Toks, nors ir labai simboliškas moterų dalyvavimas, buvo absoliuti naujovė. Moteris į Susirinkimą, jo darbams jau persiritus į antrą pusę, pakvietė popiežiaus Paulius VI. Apie jų dalyvavimą pats popiežius pranešė 1964 m. rugsėjo 8 d. Pirmoji moteris, tų pačių metų rugsėjo 25 d. įžengusi į Susirinkimo posėdžių aula tapusią šv. Petro baziliką, buvo prancūzė Marie-Louise Monnet, vieno Europos Sąjungos tėvų Jeano Monnet sesuo.

Tarp 23 popiežiaus Pauliaus VI į Susirinkimo pakviestų moterų buvo 10 vienuolių ir 13 pasauliečių. Tarp pasauliečių buvo Pasaulinės katalikių moterų organizacijų sąjungos pirmininkė Pilar Bellosillo, JAV katalikių moterų tarybos pirmininkė Catherine McCarthy, rašytojo Thomas‘o Mertono padėjėja Mary Luke Tobin, australė teologė Rosemary Goldie, katalikių moterų veikėja iš Urugvajaus, tuo metu tik 32 metų, Gladys Parentelli. Knygos autorė pastebi, jog dėl to, kad vilkėjo rūbus trumpomis rankovėmis ir į posėdžius ateidavo neužsidengusi galvos, jaunoji urugvajietė nepateko į jokias oficialias Susirinkimo darbus fiksavusias nuotraukas.

Vis dėlto, rašo Adriana Valerio, nepaisant tam tikros diskriminacijos, kaip byloja pastarasis epizodas su į fotografijas nepatekusia urugvajiete arba kitas šiandien ganėtinai kurioziškai atrodantis faktas – kaip pavyzdžiui moterims įrengta atskira kavinė, šios 23 Susirinkimo dalyvės į savo darbą žiūrėjo labai rimtai, jos pačios savęs nelaikė tik priedu ar dekoracija, bet aktyviai dalyvavo diskusijose, prisidėjo prie dokumentų redagavimo. Jų indėlis ypač ryškus redaguojant vadinamąją XIII schemą, kuri vėliau tapo Susirinkimo konstitucija „Gaudium et spes“ apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. (Vatikano radijas)