Prancūzija. Dvi sukaktys

Sekmadienį Prancūzijos Bažnyčia mini dvi sukaktis – Paryžiaus arkivyskupo kardinolo Jean-Marie Lustiger mirties penktąsias metines ir garsiojo artimo meilės apaštalo Abbé Pierre gimimo šimtąsias metines.

2007 m. rugpjūčio 5 d. miręs buvęs Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Lustiger, vadovaudamas tikinčiųjų bendruomenei gyvenančiai laicizmo sostine tradiciškai laikomame Paryžiuje, pagarsėjo įvairiomis naujojo evangelizavimo ir dialogo su netikinčia visuomenės dalimi iniciatyvomis, rūpinosi, kad Evangelijos žinia būtų girdima visose visuomenės gyvenimo sferose; kaip dialogo žmogus jis ypatingai pagarsėjo stengdamasis palaikyti gerus santykius ir nuoširdų bendradarbiavimą su kitų krikščioniškų konfesijų nariais ir ypač su žydais.

Jean-Marie Lustiger gimė Paryžiuje 1926 m., iš Lenkijos į Prancūziją imigravusių žydų šeimoje. Jo senelis buvo rabinas, o ir paties būsimojo kardinolo vardas buvo Aaronas. Jono Marijos vardu jis buvo pakrikštytas 1940 m. 1943 m. abu jo tėvus naciai deportavo į konclagerį. Motina buvo nužudyta Auschwitzo mirties stovykloje.

Po karo Paryžiaus kunigų seminarijoje, Katalikų Institute ir Sorbonos universitete įgijęs išsilavinimą, 1954 m. jis priėmė kunigystės šventimus. Kunigas Lustiger dvidešimt penkerius metus dirbo sielovadoje Paryžiaus parapijose; vadovavo akademinei sielovadai Sorbonos universitete. 1979 m. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Orleano vyskupu. 1981 m. vyskupas Lustiger buvo paskirtas Paryžiaus arkivyskupu. 1983 m. buvo pakeltas kardinolu. Paryžiaus arkivyskupijai kardinolas Lustiger vadovavo dvidešimt ketverius metus, iki 2005-ųjų. Dar po dvejų metų – 2007-ųjų rugpjūčio 5 d. jis mirė.

Ant kardinolo kapo Paryžiaus katedros kriptoje iškalta jo paties sukurta epitafija, prasidedanti žodžiais: „Gimiau žydas. Buvau pavadintas Aaronu kaip mano senelis. Tikėjimo ir krikšto dėka tapęs krikščioniu, likau žydas, kaip apaštalai. Mano šventieji globėjai yra vyriausiasis kunigas Aaronas, apaštalas šv. Jonas ir Malonės Pilnoji Švenčiausioji Mergelė Marija“.

* * *

Rugpjūčio 5 d. prieš šimtą metų gimė Henri Groués, vėliau pagarsėjęs kunigo Petro – Abbé Pierre vardu. Gimęs 1912 m. Lione, būdamas 16 metų stojo į kapucinų ordiną, tačiau vėliau iš jo pasitraukė ir 1938 m. buvo įšventintas dieceziniu kunigu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jis gelbėjo iš belaisvių stovyklų pabėgusius karius, nuo tarnybos Vokietijos kariuomenėje besislapstančius jaunuolius, persekiojamus žydus, padėdavo jiems apsirūpinti padribtais dokumentais, pervesdavo į Šveicariją. Kai jį patį pradėjo persekioti Gestapas, Henri Groués naudojo įvairius vardus. Vienas jų, „Abbé Pierre“ – „kunigas Petras“ pritapo jam visam gyvenimui.

Po karo kunigas Groués ir išbandė politiko karjerą, buvo netgi išrinktas į Prancūzijos parlamentą. Tačiau greit visą dėmesį jis skyrė patiems vargingiausiems pokario Prancūzijos gyventojams, benamiams. Metęs parlamentaro darbą, 1949 m. jis įkūrė pirmąją bendruomenę, pavadintą Emauso vardu. Iki mūsų dienų Emauso bendruomenių tinklas išsiplėtė į keturias dešimtis pasaulio šalių ir tapo viena veikliausių katalikiškų karitatyvinių, bet kartu ir maldos gyvenimą puoselėjančių organizacijų. Kunigas Petras mirė sulaukęs garbingo beveik 95 metų amžiaus 2007 m. sausio 22 d. (Vatikano radijas)