Pasaulyje mažėja įvykdytų mirties bausmių skaičius

Penktadienį Romoje buvo pristatytas raportas apie mirties bausmės vykdymą pasaulyje 2011 metais ir apie šią bausmę iš savo kodeksų pašalinusias valstybes. Ataskaitos pristatymo dieną buvo įvykdytos dvi mirties bausmės: viena Tokijuje, kita – Osakoje.

Kasmetinį raportą parengė Italijoje veikianti nevyriausybinė organizacija, kurios itališką pavadinimą „Nessuno tocchi Caino“ pažodžiui būtų galima versti „nieks teneliečia Kaino“. Organizacijos pavadinime minimas pirmasis žmogžudys Kainas, kuris nužudė savo brolį Abelį. Tuo norima pabrėžti, kad teisingumas turi būti įvykdytas be keršto. Nusikaltėlis negali būti kankinamas ar nužudomas.

Raporte apie mirties bausmės vykdymą pasaulyje teigiama, kad jų skaičius per 2011 metus, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo. Per praėjusius metus mirties bausmės buvo vykdomos tik 19-oje šalių, o 2010 – 22 šalyse. 43 valstybėse įstatymais mirties bausmė vis dar yra įteisinta, o 17-oje iš jų yra įvykdoma 99 % visų mirties bausmių.

99 valstybėse yra visiškai panaikinta mirties bausmė, 5 – paskelbusios mirties bausmės taikymo moratoriumą, 44 – faktiškai jau daugiau kaip dešimtmetį netaiko mirties bausmių arba yra įsipareigojusios panaikinti, dar septyniose valstybėse tik už paprastus nusikaltimus nėra taikoma mirties bausmė.

Daugiausia mirties bausmių įvykdo Kinija – apie 4000, tai yra apie 80 % visų mirties bausmių įvykdytų pasaulyje ir tūkstančiu mažiau lyginant su 2010 metais. Po Kinijos pagal įvykdytų mirties bausmių skaičių seka Iranas, kur 2011 metais buvo įvykdytos 676 mirties bausmės, nors 2010 metais - 546 mirties bausmės. Saudo Arabijoje – 82, Irake – 68, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 43, Jemene – 41, Šiaurės Korėjoje – apie 30, Vietname – 17, Somalyje – 11, Šiaurės Sudane - 7 , Bangladeše, Taivane ir Pietų Sudane po 5, Palestinos autonomijoje – 3, Afganistane – 2, Baltarusijoje – 2, Egipte, Sirijoje ir Arabų Emyratuose po 1. Taigi, iš Europos valstybių tik Baltarusijoje yra taikoma mirties bausmė.

Katalikų Bažnyčia penktąjį Dekalogo įsakymą – „nežudyk“ – suvokia kaip ne tik tarpasmeninių santykių, bet ir teisinės sistemos pamatinę taisyklę. Pasak Katalikų Bažnyčios Katekizmo, mirties bausmė prileidžiama tik vienu atveju – kai nebelieka jokių kitų priemonių apginti visuomenę nuo agresoriaus. Tada mirties bausmė tampa tam tikro tipo „būtinąja gintimi“, kurios pirminis tikslas nėra nužudyti kitą žmogų, bet, atitinkamai savo teisei gyventi, išsaugoti savo gyvybę.

Šiais laikais, kai visuomenė turi visas reikalingas priemones, kad galėtų pavojingus nusikaltėlius izoliuoti, mirties bausmė neturi prasmės. Teisingumo vykdymas neturi tapti visuomenės kerštu ir revanšu, krikščionišku požiūriu mirties bausmė taip pat yra atsiprašymo ir atleidimo galimybės atmetimas. Net didžiausias nusikaltėlis nenustoja būti žmogumi ir nepraranda teisės į gyvybę. (Vatikano radijas)