Religingais
save laiko 69 % lietuvių, nereligingais – 22 %, o prisiekusiais ateistais – tik 1
%. Tokią informaciją, parengtą LRT naujienų tarnybos ir BNS naujienų agentūros, paskelbė
dauguma šalies dienraščių. Šie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovei RAIT atlikus apklausą, kuri buvo vykdoma 57-iose valstybėse. Lyginant šiuos
duomenis su 2005 m. statistika, religingais save laikančių žmonių skaičius Lietuvoje
sumažėjo. Situaciją naujienų portalui „Delfi“ pakomentavęs Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius sako, kad religingumas priklauso nuo daugelio veiksnių: paveldėjimo,
aplinkos, išsilavinimo, gerovės, moralinių nuostatų ir nuo to, ar asmuo turi įvairių
priklausomybių. Pasak jo, „reikėtų stebėtis, jei šiandien Lietuvos žmonių religingumas
augtų. Juk daugelis net nebando rimčiau pasigilinti į tikėjimo klausimus ir jų religija
tampa pinigai, alus ir krepšinis", - rašo portalas „Delfi“.
Naujienų portalas
„15 min.lt“ informuoja, kad naują ataskaitą paskelbęs JAV valstybės departamentas
teigiamai įvertino Lietuvos valdžios pastangas užtikrinti religinę laisvę. Dokumente
apžvelgiamas teisinis religinių bendruomenių reglamentavimas, valdžios bei visuomenės
požiūris.
Keletas šios savaitės publikacijų yra susiję su Lietuvos Katalikų
Bažnyčios Kronikos veikla ir persekiojimu. Laikraštis „Lietuvos žinios“ skelbia BNS
išplatintą informaciją, kad tyrimas dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos persekiojimo
sovietmečiu gali trukti iki metų pabaigos. Šį tyrimą Generalinė prokuratūra pradėjo
prieš dvejus metus. Jo imtasi remiantis 38 asmenų skundu, kurie byloje pripažinti
nukentėjusiais. Tyrimą apsunkina tai, jog nuo tiriamų įvykių prabėgo daug laiko, reikia
nagrinėti istorinę, archyvinę medžiagą. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso
100-ąjį straipsnį, kuriam netaikoma senatis - dėl nusikaltimų žmoniškumui. Primenama,
kad šių metų pavasarį buvo minimas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 40-metis.
Tuo
tarpu dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbė publikaciją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronikos puslapiuose – tremtinio vyskupo V. Sladkevičiaus sugrįžimas“, kuriame aprašomas
1982 m. rugpjūčio 8-ąją įvykęs daugiau nei dvidešimt metų tremtyje buvusio vyskupo
Vincento Sladkevičiaus ingresas į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. Šis įvykis
laikomas viena didžiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios pergalių sovietmečiu.
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei pirmojo laipsnio valstybinę pensiją
skirti kunigui Juliui Sasnauskui, taip įvertinant jo kovą su sovietų režimu, rašo
„Lietuvos rytas“ ir kiti šalies dienraščiai. Anot ministerijos atstovų, žinomam kunigui
ir rezistentui ši pensija turėtų būti skirta kaip labiausiai pasižymėjusiam neginkluoto
pasipriešinimo dalyviui.
Lotynų kalba Lietuvoje tebėra svarbi, nors jos mokomasi
vis mažiau, - skelbia LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Ekspertų teigimu, lyginant
Lietuvą su Vakarų šalimis, lotynų kalbos mūsų šalyje vartojama mažiau. Mažėja šios
kalbos pamokų vidurinėse mokyklose ir universitetuose. Tuo tarpu Vilniaus šv. Kryžiaus
bažnyčios rektorius Ričardas Doveika teigia, kad „lotynų kalba liturgijoje yra gyva,
yra nemažai dvikalbių parapijų“. Klasikinė lotynų kalba yra oficiali Katalikų Bažnyčios
kalba. Lotynų kalbos specialistai primena, kad net 85 proc. literatūrinio Europos
paveldo sukurta lotynų kalba. Todėl tam, kad išsaugotume europietiškąjį identitetą,
turime išlaikyti šią kalbą gyvą, - skelbia LRT.
Kryžių kalno atlaiduose melsta
gerumo, - rašo „Šiaulių kraštas“. Alinantis karštis neišgąsdino Kryžių kalną iš Šiaulių
pėsčiomis pasiekusių piligrimų, ir Kryžių kalno papėdėje paskutinįjį liepos sekmadienį
vykstantys tradiciniai atlaidai subūrė tūkstančius tikinčiųjų. Vyskupo E. Bartulio
teigimu, šių metų atlaidai susilieja su arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju
25-osiomis metinėmis. „Palaimintojo herbe įrašyti žodžiai: „Nugalėk blogį gerumu.
Viešpats netgi nuodėmę nugalėjo meile, todėl ir mes turime įveikti blogį gerumu, meile
ir ištikimybe. Aš to linkėčiau visai Lietuvai“, - vyskupo žodžius cituoja „Šiaulių
kraštas“.
Baigėsi Grigališkojo choralo savaitė „Marijampolė 2012“, - skelbia
„Bernardinai.lt“. Džiugiai dėkodami Lietuvos grigališkojo choralo giesmininkai atšventė
visą savaitę trukusios įtemptos ir turiningos vasaros akademijos pabaigą. Savaitėje
dalyvavo gausus būrys grigališkojo choralo mylėtojų iš Lietuvos, taip pat ir choralistai
iš Maskvos. Antrus metus iš eilės Marijampolėje vykusi choralo savaitė praturtino
ir gražiai įsiliejo į Sūduvos sostinės dvasinį ir kultūrinį gyvenimą.
Piligrimai
atžygiavo į Kretingą, - informuoja „Pajūrio naujienos“. Ketvirtadienį perpiet į Kretingą
iš Varnių atkeliavo 43 jaunųjų piligrimų grupė. Į piligriminį žygį, surengtą Pranciškoniškojo
jaunimo tarnybos iniciatyva, išsirengė jaunimas iš visos Lietuvos. Juos lydėjo trys
broliai pranciškonai. Per keturias dienas, skelbdami Dievo žodį pakelės miestelių
žmonėms, pėsčiomis jie įveikė 100 km. Žygio dalyviai, pailsę bet laimingi, žygį užbaigė
prie Šv. Klaros vienuolyno, kur juos pasitiko seserys klarietės. Vakare išvien su
kretingiškiais piligrimai šventė Porciunkulės atlaidus.