Krikščionių diskriminacijos atvejai Didžiojoje Britanijoje

Maskvos patriarchatas, praneša jo atstovas Europos Taryboje, trečiųjų teisėmis dalyvaus dviejų moterų iš Didžiosios Britanijos byloje, kurią turės spręsti Europos Žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Šios dvi moterys, Nadia Eweida ir Shirley Chaplin, pirmoji dirbusi Britų Avialinijose, o antroji slauge vienoje ligoninėje, turėjo konfliktų su savo darbdaviais todėl, kad atsisakė nusiimti ar paslėpti kryžiaus simbolius, kuriuos visada nešiojo.

Shirley Chaplin pasakoja, kad dirbo slauge per 30 metų ir visą laiką ant kaklo grandinėlės nešiojo nedidelį kryžiaus simbolį, padovanotą jai per Sutvirtinimo apeigas, dar jaunystėje. Vieną dieną jai buvo liepta kryželį nusiimti, paslėpti arba pereiti į kitą darbą. Jai buvo paaiškinta, kad esą kryželis neatitinka darbinės uniformos standartų ir kad kelia pavojų ligoniams, kurie galėtų užsikabinti už grandinėlės ir susižeisti. Chaplin, remdamasi savo trisdešimties metų patirtimi, manė, kad grandinėlė pavojaus nekelia ir kad tai tik pretekstas, norint jai neleisti rodyti savo religinės priklausomybės ir tokiu būdu ją diskriminuojant. Britų teismams jos ieškinį atmetus, ji kreipėsi į Strasbūro teismą.

Maskvos patriarchato atstovas Filypas Riabichas komentavo, kad Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas įtakos visų Europos Tarybos valstybių narių juridinę situaciją, taip pat ir tų valstybių, kuriose daug ortodoksų – Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos. Rusijos ortodoksų tradicijoje yra įprasta nešioti kryžių bet kokioje situacijoje. Todėl neigiamas Strasbūro teismo sprendimas paliestų tiek ortodoksiškas šalis, tiek kitose Europos šalyse gyvenančius ir dirbančius ortodoksus. Tad patriarchato teisininkai suformuluos argumentus, kurie pagrindžia teisę asmenims nešioti krikščioniškus simbolius.

*

Kitą galimą krikščioniškų pažiūrų diskriminacijos atvejį Didžiojoje Britanijoje prieš kelias dienas įvardijo Ann Widdecombe, žinoma politikė, pasitraukusi iš aktyviosios politikos 2010 metais, tačiau nuolatos komentuojanti visuomenės aktualijas.

Dienraščio „Express“ puslapiuose publikuotame straipsnyje ji parašė, kad ketina paduoti į teismą vieną Londono vyriausybinį konferencijų centrą. Britų vyriausybė pradėjo diskusijas dėl homoseksualių santuokų, pakviesdama jose dalyvauti visus visuomenės komponentus.

Minėtame centre buvo surengta konferencija už homoseksualių santuokų įteisinimą, tačiau buvo atsisakyta leisti surengti konferenciją už heteroseksualias santuokas.

Argumentai už ar prieš gėjų santuoką šiame kontekste nebėra svarbūs. Lieka labai paprastas klausimas apie išraiškos ir kalbos laisvę. Niekada nesiekčiau uždrausti konferencijos todėl, kad jos organizatorių pažiūros nesutampa su mano. Turiu aistringas pažiūras apie abortus ar medžioklę, tačiau ir oponentai turi savo pažiūras ir tikroje demokratijoje abi pusės turi būti vienodai laisvos išreikšti savo nuomones, rašo Ann Widdecombe. Tuo tarpu dabar, anot jos, gali laisvai pasisakyti tie, kurie pritaria vyriausybei.

Parlamente buvo užtikrinta, tęsia politikė, kad homoseksualių asmenų lygybę ginančios normos niekada netaps draudimu sakyti, kad homoseksualūs veiksmai yra klaidingi, tačiau dabar pasiekėme stadiją, kai konferencija, kurioje norima pabrėžti ir ginti tradicinės santuokos teisinį išskirtinumą, tampa nepriimtina. Galima manyti, kad homoseksualume nieko klaidingo ir kad civilinės partnerystės yra nuostabus dalykas, ir nepaisant to tikėti, kad santuokos apibrėžimas neturi būti keičiamas. Taip mano nemažai gėjų.

Ironiška, pasak straipsnio autorės, kad Šaltojo Karo kulminacijoje komunistai galėjo atvykti į šalį, kalbėti parlamente ir dalinti savo propagandą, tačiau mūsų taip vadinamojoje moderniojoje Britanijoje tie, kurie nori išsaugoti santuoką turi mažiau teisių, nei daug politinių ekstremistų. (Vatikano radijas)