T. Alejandro Solalinde ir migrantų dramos Meksikoje

Pranešama, kad šiomis dienomis t. Alejandro Solalinde, Skalabrinų misionierius, grįžo į Ixtepeco miestelį Oaxaca apskrityje, kuriame jis prižiūri viešbutį- prieglaudą migrantams „Broliai kelyje“. Misionierius kelias savaites buvo išvykęs, mat per trumpą laiką gavo kelis rimtus grasinimus nužudyti. Tačiau ir išvyka pasitarnavo prieš septynerius metus pradėtai misijai: lankydamasis Europoje ir Šiaurės Amerikoje jis nuolatos liudijo apie į JAV keliaujančių migrantų tragišką lemtį –užpuolimus, prievartavimus, pagrobimus, apiplėšimus, žmogžudystes.

T. Solalinde yra vienas iš tų, kurių dėka šių migrantų likimas ir nusikaltimai jų atžvilgiu išniro į dienos šviesą, palengva verčiant vyriausybes ir viešąją nuomonę kaip nors reaguoti.

Šiandien iš visos Pietų Amerikos į JAV nuo skurdo bėgančių ir darbo su stabiliu užmokesčiu ieškančių migrantų, daugiausia jaunų vaikinų ir jaunų merginų, keliai ir juose tykantys pavojai jau yra pakankamai dokumentuoti. Dažnai paromis keliaujama ant krovininių traukinių stogų, per karštį ar per lietus. Daugybė aukų neteko gyvybės netyčia užmigę ir nuslydę arba važiuojant per žemus tunelius. Tačiau didžiausią pavojų kelia kiti žmonės, ypač gaujos ir korumpuota policija Meksikoje.

Siekiant migrantams suteikti saugią aplinką nors trumpam laikui, katalikų Bažnyčia Meksikoje šiuo metu turi apie 50 viešbučių migrantams. T. Solalinde viešbutis „Broliai kelyje“ teikia būtiniausias paslaugas – apsiprausimą, galimybę suvalgyti karštą patiekalą, gauti rūbą ar, dar svarbiau, batus. Buvimas viešbutyje yra apribotas iki trijų dienų – tačiau tiek pakanka. Migrantai, jaunuoliai, pailsėję, patys trokšta kuo greičiau išvykti ir kuo greičiau pasiekti tikslą, daug iš jų lieka vos parai. Tačiau tie, kurie serga ar yra nusilpę, gali likti ir ilgiau. Kai kurie užsibuvėliai savanoriauja aptarnaudami kitus migrantus, kurie atvyksta ir išvyksta be pertraukos.

Tačiau šis teikiamas saugumas visai nepatinka gaujoms. Pasitaikė, kad migrantų prieglobsčiai buvo užpulti, juos prižiūrintys asmenys sumušti, jiems nuolatos grasinama. Ir žinant, kad gaujos Meksikos pasienyje yra atsakingos už tūkstančių žmonių nužudymą, tokie grasinimai nėra tušti.

„Žmogaus teisių gynėjai, ypač vietiniai kunigai ir pasauliečiai pagalbininkai, kurių dėka veikia migrantų prieglaudų tinklas ir yra teikiama humanitarinė pagalba, yra pagalbos migrantams stuburas. (...) Drąsa ir įsitikinimas šių žmonių, remiamų pasauliečių savanorių ir kongregacijų, kurios teikia maistą ir rūbus, rodo didelį įsipareigojimą ginant pačių pažeidžiamiausių žmogaus teises“, pripažįstama garsios žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2010 metų ataskaitoje „Nematomos aukos. Migrantai Meksikos keliuose“.

Vienas iš baisiausių pavojų migrantams – pagrobimai. Spėjama, kad per metus gaujos pagrobia nuo 10 iki 20 000 asmenų. Jie nutempiami nuo traukinių, ištraukiami iš autobusų ar perimami iš korumpuotų policininkų. Reikalaujama, kad už juos gimtinėje ar jau JAV esantys giminaičiai sumokėtų kelis tūkstančius dolerių išpirkos. Jei ne, grasinama sunkiais sužalojimais arba nužudymu. 2010 metų rugpjūtį 72 migrantų masinio sušaudymo motyvas galėjo būti tas, kad jie atsisakė ar negalėjo sumokėti išpirkų.

Organizuotą nusikalstamumą Amerikoje tiriantis „InSight Crime“ institutas migrantų grobimą aprašo kaip „sistematišką“. Ir dauguma aukų pasakojo, kad tai vyksta su policijos ir kariuomenės pareigūnų žinia, abejingai stebint, arba, dar daugiau, aktyviai dalyvaujant ir prisidedant. 16 metų hondūrietis Gustavas pasakojo, kad į gaujos rankas jį ir kitus perdavė juos sulaikę migracijos pareigūnai, už kiekvieną gavę 100 dolerių. 24 metų Nancy iš San Salvadoro liudijo, kad ji ir dar aštuoniasdešimt migrantų buvo pagrobti, reikalauta, kad už kiekvieną jų būtų sumokėta 2500 dolerių išpirka. Juos vežę sunkvežimiai sustojo prie policijos punkto, tačiau visiems matant policininkams buvo sumokėtas kyšis. Vėliau vienas gaujai pasipriešinęs vyras buvo mirtinai sumuštas. Už dvi moteris gan greitai išpirka buvo sumokėta, jos buvo paleistos. Bet kai jos nuėjo pas pareigūnus ir viską papasakojo, šie jas vėl pardavė gaujai, o šios smogikai nedelsdami jas nušovė.

Sunku nustatyti tikslų migrantų skaičių, tikslių duomenų nėra. Tačiau skaičiai dideli, kaip rodo vien tai, kad 2009 metais Meksikos migracijos tarnyba sulaikė virš 64 000 nelegaliai jos teritorijoje esančių asmenų. Daugybė liko nepastebėti arba sumokėjo kyšius. Beje, visai neseniai Meksikoje pagalba migrantams buvo nusikaltimas. Tik 2008 metais šalies aukščiausiasis teismas išaiškino, kad pagalba migrantams nėra baudžiama, jei ja nesiekiama pelno. Tačiau dar trūksta aiškios šios nuostatos užfiksavimo įstatymuose. Migrantų teisių ir orumo teisinis užtikrinimas yra dar vienas nuolatinis t. Solalinde rūpestis. (Vatikano radijas)