Po šventųjų Mišių Frascati miestelyje Benediktas XVI grįžo į Kastelgandolfą, į savo
vasaros rezidenciją, ir čia kartu su piligrimais bei maldininkais sukalbėjo Viešpaties
Angelo maldą.
Prieš tai trumpoje įvadinėje kalboje Šventasis Tėvas priminė,
kad sekmadienį Bažnyčia savo liturginiame kalendoriuje mini šv. Bonaventūrą, Bažnyčios
mokytoją, pranciškoną, Pranciškaus Asyžiečio įpėdinį vadovaujant Mažųjų brolių ordinui.
Šv. Bonaventūra parašė pirmąją Pranciškaus Asyžiečio biografiją. Viename laiške
rašė, jog „prieš Dievą išpažįstu, kad priežastis dėl kurios myliu palaimintojo Pranciškaus
gyvenimą yra ta, kad jis panašus į Bažnyčios pradžią ir augimą“: Pranciškus po atsivertimo
pažodžiui laikėsi Evangelijos ir tapo ištikimiausiu Jėzaus liudytoju.
Šv.
Bonaventūra prisidėjo prie išplėtojimo jau Pauliaus laiškuose esančios vizijos, jog
istorijos centras yra Kristus, kuris užtikrina naujoves ir atsinaujinimą kiekvienoje
epochoje. Dievas Jėzuje Kristuje davė ir pasakė viską, bet kadangi Jis yra neišsemiamas
lobis, Šventoji Dvasia niekad nenustoja apreikšti ir aktualizuoti Jo slėpinio. Todėl
Kristaus ir Bažnyčios darbas niekada neregresuoja, tačiau visada progresuoja, - sakė
Benediktas XVI, vėliau keliomis kalbomis pasveikinęs didesnes maldininkų grupes. (Vatikano
radijas)