Liepos 6 d., Mindaugo karūnavimo bei Lietuvos valstybingumo dieną, nuo pat ryto į
Žemaičių Kalvarijos šventovę gausiai rinkosi maldininkai iš visos Lietuvos bei iš
įvairių Latvijos vietovių. Tą dieną vyko Akmenės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.
Dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai, jungiami vieno tikėjimo tą dieną susirinkę
meldėsi prie stebuklingojo Šeimų Karalienės paveikslo.
Tos dienos pagrindinėms
šv. Mišioms vadovavo Liepojos vyskupas emeritas Vilhelmas Lapelis OP, koncelebravo
Jelgavos vyskupas Edvards Pavlovskis ir Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs bei
Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris šv. Mišių pradžioje kreipėsi į gausiai susirinkusius
maldininkus lietuvių ir latvių kalbomis. Jis pasveikino piligrimus priminė istorijos
apie Mindaugo karūnavimą pagrindinius aspektus. Šv. Mišiose giedojo Akmenės dekanato
parapijų jungtinis choras. Šv. Mišių pradžioje įžangos giesmę latvių kalba giedojo
atvykę svečiai, kurių tą dieną Bazilikoje meldėsi apie 300.
Pamokslą, kurį
iš latvių kalbos į lietuvių kalbą vertė kun. Mindaugas Šlaustas pasakė Jelgavos vyskupas
emeritas Antons Justs. Jis išreiškė mintį, kad tokia lietuvių ir latvių draugystė
Žemaičių Kalvarijos Šventovės pagalba turi tapti tradicija ir būtent per liepos 6
dieną, kuri ženklina kiek daug bendra istorijos bėgyje mes turėjome. Pagal latvių
ir skandinavų tradiciją vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona Morta buvo latvė
save kilme nuo Agluonos, taigi lietuviai turi vienintelį popiežiaus pateptą ir vainikuotą
karaliumi Karalių Mindaugą, o latviai vienintelę popiežiaus pateptą ir vainikuotą
karalienę Mortą. Šis istorinis įvykis, sujungiantis latvius ir lietuvius ragina liepos
6 dieną susitikti kiekvienais metais Žemaičių Kalvarijos Šventovėje, nes ši šventovė
ženklina etninių baltų genčių žemių – kuršių, žemaičių, latvių, žemgalių ribą. Tai
įpareigojantis bendrystei per maldą ir susibūrimą faktas. Komentuodamas tos dienos
Evangeliją pamokslininkas drąsino atvira širdimi priimti tikėjimą į savo gyvenimą
ir džiaugsmingai vykdyti Dievo valią Švč. M. Marijos pavyzdžiu.
Po šv. Mišių
buvo einamas Kryžiaus kelias, po kurio Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose vyko
brolių latvių agapė.