Šv. Benediktas, Europos globėjas

Trečiadienį, liepos 11 dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas šv. Benediktas, Vakarų vienuolystės pradininkas (480 - 547), 1964 metais popiežiaus Pauliaus VI paskelbtas visos Europos globėju.

Šv. Benediktas Nursietis savo gyvenimu ir darbais labai daug nusipelnė Europos civilizacijos ir kultūros pažangai, - šiam didžiam šventajam 2008 metais skirtoje katechezėje kalbėjo Benediktas XVI, pasirinkęs jį ir savo asmenišku globėju. - Penktojo ir šeštojo amžių sandūroje pasaulį slėgė Romos imperijos griuvimo nulemta vertybių ir institucijų krizė. Tais didžiojo nuosmukio laikais, Benediktas iš tiesų švietė tarsi žvaigždė sutemose ir savo veikla rodė kelią, vedantį iš istorijos nakties sutemų į šviesą. Šv. Benedikto darbai ir ypač jo Regula buvo tarsi naujas dvasinis raugas, nauja linkme pakreipęs istorijos tėkmę, paveikęs ne tik Benedikto gimtojo krašto, bet visos Europos gyvenimą. Žlugus Romos imperijos politinei vienybei, jis sužadino naują dvasinę ir kultūrinę vienybę. Iš žemyno gyventojams bendro krikščioniško tikėjimo gimė nauja tikrovė, kurią mes vadiname Europa.

Katechezėje Benediktas XVI priminė, kad dar būdamas jaunas vyras Benediktas pasirinko asketo ir atsiskyrėlio gyvenimą, pasitraukdamas į nuošalias vietas kalnuose į rytus nuo Romos. Ten praleisti metai buvo Benedikto dvasinio brendimo laikotarpis. Jis gyveno visiškai vienas tol, kol suvaldė kiekvienam žmogui būdingus trijų rūšių gundymus: savęs sureikšminimo ir kėlimo į pirmąjį planą gundymą, juslingumo gundymą ir pykčio bei keršto gundymą. Benediktas buvo įsitikinęs, kad tik pats sugebėdamas visiškai kontroliuoti šiuos tris žmogui žalingus polinkius, jis sugebės būti naudingas kitiems žmonėms. Tik tas žmogus, kurio siela rami, kuris visiškai valdo aistras, gali kurti ramybę ir aplink save. Tik šitai pasiekęs, Benediktas ryžosi burti vienuolių bendruomenes.

Pasak šv. Benedikto regulos, vienuolio gyvenimas yra tarnavimo Viešpačiui mokykla. Pagrindinis vienuolio gyvenimo elementas yra malda, kuri prasideda atidžiu įsiklausymu į Viešpaties balsą ir virsta veikla. Viešpats laukia, - rašo Benediktas, - kad mes kiekvieną dieną savo darbais atsilieptume į jo šventą mokymą. Vienuolio gyvenimas turi būti vaisinga kontempliavimo ir darbo simbiozė. Viešpaties mokinys nesiekia egocentriškai savęs realizuoti, bet trokšta savo darbais šlovinti Viešpatį ir padėti kitiems žmonėms.

Taikos šauklys, vienybės darbininkas, civilizacijos mokytojas ir ypač Kristaus religijos šauklys, paskelbimo Europos globėju laiške apie šv. Benediktą rašė Paulius VI. Pasak jo, Romėnų imperijos saulėlydyje, Benediktas padėjo mūsų kontinentui žengti į naują erą.
Jis ir jo dvasiniai sūnūs su kryžiumi, knyga ir arklu nešė krikščionišką pažangą tautoms nuo Viduržemio jūros iki Skandinavijos. Su kryžiumi - Kristaus įstatymu – prisidėjo prie viešos ir privačios tvarkos kūrimo. Mokydamas apie dieviško kulto pirmumą, sutvirtino dvasinę Europos vienybę, kurios skirtingos kalbomis ir kultūromis tautos sudarė vieną Dievo tautą.
Su knyga – kultūra – šv. Benediktas ir daugybė benediktinų vienuolynų išsaugojo humanistinį paveldą ir senųjų tradiciją, kuri galėjo dingti, perduodami ją ateities kartoms. (...) Su arklu – žemdirbystės menu – dykynes pavertė derlingais laukais ir dailiais sodais. Vienydami maldą ir materialų darbą, išaukštino žmogišką triūsą. (...) Todėl skelbiame šv. Benediktą Abatą pagrindiniu Europos globėju. (Vatikano radijas)