Lietuvos Krikšto 625 metų minėjimas Kaune

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba praneša, apie sekmadienį, liepos 1 d. Kaune iškilmingai minėtas Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. J. Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktis. 12 val. Kauno katedroje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius aukojo Mišias. Koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, taip pat Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po Mišių arkivyskupijos salėje vyko konferencija, kurioje apie palaimintojo Jurgio Matulaičio asmenybę kalbėjo ses. Viktorija Plečkaitytė, o vyskupas Jonas Boruta skaitė pranešimą „Lietuvos krikštui 625 metai“.

Mišių homilijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė, jog kai Lietuva prieš dvidešimt penkerius metus minėjo Krikšto 600 metų sukaktį, sovietinė valdžia darė viską, kad šis jubiliejus nepaskatintų aktyvesnio religinio gyvenimo. Iškilmingiausiai Krikšto jubiliejus buvo atšvęstas tik Romoje ir jo metu palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Dabar Lietuvos Krikšto 625 metų jubiliejų švenčiame jau laisvoje Lietuvoje. Ir tai, pasak arkivyskupo yra labai gera proga apmąstyti istorinį jau krikščioniškos Lietuvos kelią, jos pasiekimus ir netektis ir paieškoti atsakymų į gyvybinius nūdienos klausimus.

Ką Krikštas davė Lietuvai? Kad ir kaip bandytume idealizuoti savo tautos praeitį, aišku, kad iki krikščionybės atėjimo Lietuva skendėjo didelėje tamsoje, - kalbėjo homilijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tuo metu, kai Europoje jau klestėjo universitetai, mes, lietuviai, neturėjome nei rašto, nei knygų, nei mokyklų, juo labiau universitetų. Buvo daug susipriešinimo, susiskaldymo, karų ir brolžudiškų kovų ir, kaip visada, labiausiai kentėjo paprasti žmonės, visai nematę išeities, kad gyvenimas galėtų pasikeisti į gera. Kaip tai panašu į šiandieną, kur Evangelija nustumiama į užribį.

Krikštas įjungė Lietuvą į krikščioniškąją Europą. Lietuvoje augo bažnyčios ir vienuolynai, kurie buvo ne tik tikėjimo, bet ir kultūros židiniai. Krikščionybė mūsų tautai tapo Evangelijos raugu, giliai persmelkusiu kasdienį žmonių gyvenimą. Todėl net sunkiausiais laikotarpiais tauta ištikimai laikėsi Evangelijos. O tų sunkių laikotarpių būta daug. Neatsitiktinai Lietuvoje atsirado Kryžių kalnas, o pakelės buvo nusėtos kryžiais ir koplytėlėmis.

Katalikiška Lietuva subrandino šv. Kazimierą. Jis yra gražiausias pavyzdys, kad net nepalankiausiomis sąlygomis galima ištikimai įgyvendinti per Krikštą prisiimtus įsipareigojimus. XVI a. antroje pusėje sušvito Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio asmenybė. Vyskupas Motiejus Valančius parengė kelią ne tik religiniam, bet ir tautiniam Lietuvos atgimimui. Palaimintasis Jurgis Matulaitis yra ryškiausia žvaigždė XX amžiaus Lietuvos padangėje. Jis gerai suprato, kad tik tuomet daug padaroma, kai žmogus siekia šventumo, nes be jo visas evangelizavimo darbas yra tik dulkių kėlimas. XX amžiuje Lietuva turėjo ypač daug šventų vyrų ir moterų. Daugelis jų kaip kankiniai įrašyti į Bažnyčios martirologą.

Per Krikštą esame tapę Prisikėlimo vaikais, pašauktais į šventumą. Kristaus Evangelija yra tapusi mūsų krikščioniškojo gyvenimo konstitucija, kurią turime nuolat studijuoti ir budėti, ar esame jai ištikimi, - kalbėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sekmadienį aukodamas Mišias, kuriomis Kaune buvo minimos Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. J. Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktys.