Šventieji Petras ir Paulius – kolonos, kuriomis remiasi dvasinis Bažnyčios pastatas

Popiežius Benediktas XVI penktadienio rytą vadovavo Šv. Petro bazilikoje aukotoms pagrindinių Romos miesto ir visos lotynų apeigų Bažnyčios dangiškųjų globėjų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišioms. Jų metu buvo įteikti palijai – ganytojų valdžią ir jų vienybę su Popiežiaus sostu simbolizuojančios baltos vilnos juostos - per pastaruosius vienerius metus paskirtiems arkivyskupams metropolitams. 44 arkivyskupai palijus priėmė asmeniškai iš Popiežiaus rankų ir kartu su juo koncelebravo Petrinių Mišias; kitiems dviems palijai bus perduoti vėliau. Skirtingai negu anksčiau, šiemet palijų įteikimo apeigos vyko ne Mišių metu, tarp Žodžio ir Aukos liturgijos, bet prieš Mišias. Petrinių Mišiose, kaip kasmet, taip pat dalyvavo Konstantinopolio patriarchato delegacija, pratęsdama jau daugiau kaip keturis dešimtmečius gyvuojantį paprotį pasikeisti ekumeninėmis delegacijomis dangiškųjų globėjų šventųjų Petro ir Pauliaus ir šv. Andriejaus švenčių proga. Šiemetinė šventųjų Petro ir Pauliaus šventė turėjo dar vieną ekumeninį akcentą – Mišių metu, kartu su Siksto koplyčios choru, giedojo anglikonų Westminsterio abatijos choras.

Šventasis Tėvas pradėjo iškilmės Mišių homiliją atkreipdamas dėmesį į priešais Šv. Petro baziliką stovinčias šią dieną liturgijoje minimų šventųjų statulas – Petrą su raktais rankoje ir Paulių su kalaviju. Krikščionių tradicija kalba apie Petrą ir Paulių kartu. Ypač Romoje jiedu suvokiami vienas nuo kito neatskiriami, beveik kaip mitiniai Romos miesto kūrėjai broliai Remas ir Romulas. Kalbant apie brolystę galima išvesti ir atvirkštinę paralelę – šiandien minimus apaštalus sugretinti su pirmaisiais Biblijos broliais. Kainas nužudė Abelį. Tuo tarpu Petras ir Paulius, nors žmogiškai jiedu gerokai skyrėsi ir jų santykiuose netrūko konfliktų, vis dėlto jie davė pradžią naujajai brolystei, gyvenamai pagal Evangeliją, kurią įgalino Evangelijos malonė ir per juodu veikęs Kristus. Kristaus sekimas veda į naują brolystę: štai tokią žinią mums visiems skelbia šiandienė šventė. Ji ypatingai svarbi vienybės trokštantiems Ekumeniniam Patriarchui ir Romos Vyskupui, o taip pat ir visiems krikščionims.

Apie Petrą, - kalbėjo Popiežius, - Bažnyčios ikonografijoje vaizduojamą su raktais, kalba šios šventės Evangelija. Mišių metu girdėtoje Evangelijoje pagal Matą (Mt 16,13-19) Petras išpažįstą tikįs, kad Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus. Atsakydamas, Viešpats apreiškia, jog jis jam skiria misiją būti uola, regimu viso dvasinio Bažnyčios pastato pagrindu. Jėzus taip pat labai aiškiai pažada, jog „pragaro vartai nenugalės“, tai yra kad pats Viešpats gins Bažnyčią – visai laikais gyvenančią jo suburtą bendruomenę. Petrui bus suteikti Dangaus karalystės raktai ir galia surišti ir atrišti, tai yra galia atleisti nuodėmes. Ši malonė, nuginkluojanti blogio jėgas, yra Bažnyčios slėpinio ir tarnystės širdis. Bažnyčia nėra tobulų žmonių bendruomenė. Ją sudaro nusidėjėliai, kurie turi prisipažinti, jog jiems reikia Dievo meilės, jog jiems reikia apsišvarinimo, įmanomo Jėzaus Kristaus Kryžiaus dėka.

Paulius vaizduojamas su kalaviju, nes kalaviju jis buvo nukirsdintas, - sakė homilijoje popiežius Benediktas. Tačiau gilindamiesi į Tautų Apaštalo raštus, greit suvokiame, kad kalavijas kartu yra ir jo misijos simbolis. Jausdamas priartėjusią mirtį, laiške Timotiejui jis rašo: „iškovojau gerą kovą“ (2 Tim 4,7). Ne apie karžygio kovas čia kalbama, bet apie Dievo Žodžio skelbėjo, ištikimo Kristui ir Bažnyčiai. Dėl to Viešpats jam suteikė pergalės vainiką ir pastatė jį greta Petro kaip koloną, kuria remiasi dvasinis Bažnyčios pastatas,- kalbėjo Benediktas XVI Mišių homilijoje.

* * *

Mišioms pasibaigus, penktadienio vidudienį, Šventasis Tėvas kartu su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais maldininkais kalbėjo Viešpaties Angelo maldą. Šia proga jis priminė, kad šią dieną liturgijoje minimas apaštalas šv. Petras buvo nukankintas būtent šioje vietoje, kur dabar yra jo vardu pavadinta bazilika ir aikštė. Šiame mieste yra ir šv. Pauliaus kankinystės atminimą įamžinusios vietos, visų pirma jam dedikuota bazilika prie Ostijos kelio. Romos istorijoje, - sakė popiežius Benediktas, - įspausti Galilėjos Žvejo ir Tautų apaštalo gyvenimo ir mirties ženklai, dėl to šis miestas juos ir pasirinko savo dangiškaisiais globėjais. Minėdami jų liudijimą, mes minime šlovingąją pradžią Romos Bažnyčios, kuri tiki, meldžia ir skelbia Kristų Išganytoją. Šventieji Petras ir Paulius spindi ne tik Romos Bažnyčios skliaute, bet širdyse visų tikinčiųjų, kuriems šviečia jų mokymas ir pavyzdys, kurie visame pasaulyje eina tikėjimo, vilties ir meilės keliu.

Šią šventą dieną meldžiamės Rytų liturgijos žodžiais: „Tebūnie pašlovinti Petras ir Paulius, šiedu didieji Bažnyčios švyturiai, šviečiantys tikėjimo skliaute“. Tokių jausmų kupina širdimi, trokštu pasveikinti Konstantinopolio patriarchato delegaciją, kuri, kaip kasmet, atvyko dalyvauti tradicinėse mūsų iškilmėse, - sakė Popiežius ir kalbos pabaigoje meldė Mergelę Mariją, kad jinai vestų visus Kristaus mokinius į vienybę. (Vatikano radijas)