Sekmadienį pietų Italijos Contursi Terme miestelyje kard. Angelo Amato, Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefektas, popiežiaus Benedikto XVI vadu Dievo Tarną kun. Marijoną Arciero
paskelbė palaimintuoju.
Marijonas Arciero gimė 1707 metais mažame Contursi
Terme miestelyje. Jo tėvai Mattia ir Autilia buvo neturtingi samdomi darbininkai,
bet giliai tikintys. Katechetas Emanuele Parisi pastebėjo aštuonmečio Marijono ypatingą
pamaldumą Dievo Motinai ir pakvietė persikelti į Neapolį. Katechetas, vėliau kunigas,
Emanuele Parisi Marijonui buvo ne tik ugdytojas, bet ir dvasios vadovas, paskatinęs
pasirinkti pašvęstojo gyvenimo kelią. 1731 m. Marijonas Arciero taip pat priėmė kunigystės
šventimus.
Kun. Marijonas Arciero labai greitai išsiskyrė iš kitų Neapolio
kunigų teologinėmis žiniomis bei humanistiniu pasiruošimu, kad net buvo pramintas
„Dievo biblioteka“. Vėliau buvo pakviestas į Kalabrijos regiono Cassano all`Jonio
vyskupiją. Čia jis kunigavo kaip tikras misionierius ir piligrimas, statė naujas bažnyčias
bei restauravo senas. Tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo mokydamas ne tik vaikus,
bet ir suaugusius. Parašė knygą dialogų forma „Krikščioniškos doktrinos praktika“
ir išleido net penkis jos leidimus. Entuziastingą Dievo Žodžio skelbėją kunigą Marioją
žmonės ėmė vadinti „Kalabrijos apaštalu“. Po dviejų dešimtmečių, praleistų Cassano
all`Jonio vyskupijoje, Neapolio arkivyskupas kard. Seriale kunigą Marijoną paskyrė
seminarijos dvasios tėvu. Nors kun. Marijonas garsėjo kaip Neapolio kunigų ir diduomenės
patarėjas bei nuodėmklausys, tačiau jis niekados nepamiršo ir paprastų žmonių dvasinių
reikalų.
Kun. Marijonas Arciero daugiau kaip penkis dešimtmečius stengėsi
padėti vargšams, juos šelpti ir mokyti, nors pats gyveno iš to, ką kiti žmonės paaukodavo.
Stiprybės jis sėmėsi dažnoje Eucharistijos kontempliacijoje bei pamaldume į Dievo
Motiną. Kun. Marijonas mirė 81 metų amžiaus 1788 metais.1854 metais popiežius Pijus
IX pripažino kunigo Marijono Arciero herojiškas dorybes ir suteikė Dievo Tarno titulą.
(Vatikano radijas)