Lietuvos krikščionybės jubiliejaus metinės (1987-2012) - V.

Lietuvos Krikšto jubiliejaus Mišios Romoje ir Garbingojo Dievo tarno Jurgio Matulaičio beatifikacija 1987 metais paties popiežiaus nurodymu buvo švęstos birželio 28, t.y. tą pačią dieną, kai Krikšto jubiliejus buvo švenčiamas Lietuvoje. Popiežius jubiliejaus proga paskelbtuose laiškuose ir jubiliejaus dienomis pasakytose kalbose ir maldose įsakmiai kvietė visus šventės dalyvius ir visą Bažnyčią liudyti dvasinę vienybę su Bažnyčia Lietuvoje. „Šia proga iš visos širdies gyvai ir broliškai su jumis vienijasi visa Bažnyčia“, - rašė jis Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui Liudui Poviloniui ir visiems Lietuvos ganytojams.

Popiežius Jonas Paulius II norėjo padrąsinti Lietuvos katalikus, tuomet negalėjusius švęsti savarankiškai ir iškilmingai, kaip kad troško. Pagrindinės jubiliejaus Mišios Vilniuje negalėjo būti aukotos atimtoje ir išniekintoje Katedroje, paverstoje paveikslų galerija, nors Centrinis Jubiliejaus komitetas Lietuvoje paprašė būtent Krikšto 600 metų sukakties proga sugražinti katedrą ir dvi kitas tikintiesiems svarbias bažnyčias Vilniuje ir Klaipėdoje. Lietuvos Bažnyčios vyskupai ir tikintieji sekmadienį, birželio 28 dieną, Krikšto jubiliejaus sukaktį šventė Mišiose septyniose Vilniaus bažnyčiose. Jų metu buvo perskaityta popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo telegrama.

Tuo metu Romoje Lietuvos Krikšto jubiliejaus renginiai tęsėsi dar kelias dienas. Taip pat popiežius surengė dar kelias audiencijas iškilmės dalyviams. Birželio 28 pavakare ir Romos dangiškųjų globėjų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną birželio 29, Jonas Paulius II surengė specialias audiencijas jubiliejuje dalyvavusiems savo tautiečiams lenkams. Vieną popiežiaus priimtą kelių šimtų lenkų maldininkų grupę lydėjo Vroclavo ganytojas, iš Lietuvos kilęs kardinolas Henrikas Romanas Gulbinowicz. Birželio 30 dieną Jonas Paulius II priėmė audiencijoje iškilmėje dalyvavusius vienuolius marijonus.

Po iškilmių Vatikane, keli tūkstančiai į jas atvykusių pasaulio lietuvių dalyvavo trijose Padėkos už arkivyskupo Jurgio Matulaičio iškėlimą į Altorių garbę Mišiose Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pirmosioms padėkos Mišioms birželio 29 vadovavo Telšių vyskupijos Apaštališkasis administratorius, vysk. Antanas Vaičius. Pamokslą pasakė Čikagos arkivyskupas, kardinolas Joseph Bernardin. Antrąsias padėkos Mišias lietuviams birželio 30 d. aukojo kardinolas Pietro Palazzini, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Trečiąsias padėkos Mišias lietuviams ir lenkams liepos 1 d. aukojo Vroclavo kardinolas Gulbinowicz. Be liturginių įvykių Romoje Lietuvos Krikšto jubiliejaus proga buvo surengtas koncertas didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje, priėmimas prie Angelo Pilies, kiti kultūriniai renginiai, į kuriuos atėjo Romos kurijos kardinolai, arkivyskupai ir prelatai.

Popiežius Jonas Paulius II iškilmės homilijoje apgailestavo, kad negalėjo pats nuvykti į Lietuvą ir drauge su Lietuvos katalikais švęsti jubiliejaus, tačiau pakartojo, jog savo mintimis ir malda kasdien keliauja į Lietuvą. Jis gyvai troško, kad šioje jo dvasinėje maldos ir solidarumo kelionėje galėtų dalyvauti visa visuotinė Bažnyčia, o ypač Europos žemyno Bažnyčių atstovai.

Popiežius net kelis kartus paminėjo šį visuotinumo aspektą. Tai liudijo Europos vyskupų konferencijų atstovai, kuriuos pakvietė su juo koncelebruoti Lietuvos Krikšto jubiliejaus iškilmės Mišias. Su popiežiumi prie šv. Petro bazilikos konfesijos celebravo kardinolas Joseph Ratzinger (dabartinis popiežius), Vokietijos vyskupų atstovas, kuris kaip tik birželio 28 dieną šventė kardinolystės dešimtmetį, Italijai atstovavo du kardinolai: Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Milano arkivyskupas Carlo Maria Martini ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Popiežiaus vikaras Romoje Ugo Poletti. Lenkijai atstovavo kardinolas Henrikas Romanas Gulbinowicz, Jugoslavijai - Zagrebo kardinolas Franjo Kuharič, Prancūzijai - kardinolas Roger Etchegaray, Popiežiškosios „Taikos ir teisingumo“ komisijos pirmininkas, Ispanijai - Madrido kardinolas Angel Suquía Goicoechea, Austrijai – Vienos ganytojas Groer, Belgijai – Vyskupų sinodo Generalinis sekretorius Schotte, Vengrijai – vyskupų konferencijos pirmininkas Paškai, Šveicarijai – Lugano ganytojas, Didžiosios Britanijos, Airijos, Graikijos, Olandijos, Portugalijos, Skandinavijos ir Turkijos atstovai.

Užbaigdamas Krikšto jubiliejaus ir beatifikacijos Mišias Jonas Paulius II jiems ypatingai padėkojo. Trumpame sveikinimo žodyje prancūziškai, Jonas Paulius II sakė Europos vyskupams:

„Sveikinu Europos episkopatų atstovus, kurie panoro dalyvauti šioje šventėje, mūsų maldoje, mūsų džiaugsme. Artimi ryšiai jungia Lietuvą nuo pat jos istorijos aušros, nuo pat Krikšto, su visomis šio žemyno tautomis, gėrusiomis iš to paties krikščioniškojo šaltinio. Ir toliau drauge melsimės už mums visiems brangią Lietuvos Bažnyčią.“ (Jonas Paulius II, Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus mišios, Šv. Petro bazilikoje Romoje, 1987 birželio 28) (Vatikano radijas)