Popiežius trečiadienio bendrosios audiencijos katechezė: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.“

Popiežius trečiadienio bendrojoje audiencijoje Pauliaus VI salėje Vatikane pratęsė katechezių ciklą apie maldą. Maldą sudaro tyla ir žodis, giedojimas ir judesiai, kurie visi įvelia visą žmogų: jo burną kaip ir protą, širdį kaip ir visą kūną, sakė Šventasis Tėvas šį kartą aptaręs Apaštalo Pauliaus laiško Filipiečiams ištrauką, kuri tradiciškai vadinama „Carmen Christo“, arba Kristologine giesme.

Paulius šį laišką parašė būdamas kalėjime. Jis rašė žinodamas, kad jo laukia mirties bausmės įvykdymas. Tačiau nepaisant kraštutinio pavojaus būsenos, iš laiško turinio atsispindi, kad jį rašantysis yra kupinas džiaugsmo. Tad pagrįstai galima klausti, kokiu pagrindu Paulius džiaugiasi ir iš kur jis semiasi jėgų, kad tokioje būsenoje jaustųsi laimingas, kitus ragintų būti linksmais ir džiaugtis su juo? Atsakymas yra Kristologinėje giesmėje, kurioje Paulius ragina: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.“

Tai nereiškia, kad turime pakartoti pavienius Kristaus veiksmus, o reiškia, kad turime atpažinti jo gyvenimo esmę, įsisąmoninti pagrindinį jo jausmą. Apaštalas sako, mastykite, jauskite, prisiimkite Kristaus mintis kaip savas. Kristaus nurodytas kelias moko, kad išaukštinimas iki Dievo įvyksta per nusižeminimą tarnauti, sakė popiežius. Tą, kuris giliai nusižemino priimdamas vergo būseną, Tėvas išaukština iškeldamas virš viso kito. Kryžiaus ir nusižeminimo, savęs aukojimo iš paklusnumo Tėvui kelias yra tas kelias, kuri rinkosi apaštalas Paulius.

Įsikūnijimas ir Kryžius primena, kad visavertis savęs realizavimas glūdi savo valios sutapatinime su Dievo Tėvo valia, savęs, savo egoizmo išsižadėjime, kad galėtume prisipildyti Dievo meilės ir tapti gebančiais mylėti kitus. Tautų Apaštalas džiaugiasi, kad yra mokinys Kristaus, kuris Kryžiumi perkeitė Adomo patirtį. Nors Kristus turėjo Dievo pirmumą, jis prisiėmė žmogystę, likdamas visiškai paklusniu Tėvui, kad išpirktų mumyse esantį Adomą ir atkurtų žmogaus prarastą orumą.

Popiežius priminė Paskutinės vakarienės gestą, kai Jėzus nuplovė mokiniams kojas. Labai svarbu mums prisiminti šį įvykį. Jėzus numazgojo kojas mokiniams ir jiems pasakė, kad ir jie taip darytų vieni kitiems. Dievas, sakė Benediktas XVI netrokšta išdidumo. Jis nori savęs pasiaukojimo meilėje ir tarnystėje.

Popiežius prašė tikinčiųjų atmesti tą dėsningumą, kuris siekia savęs realizavimo galia, dominavimu, „stipriosiomis priemonėmis“ ir įžengti į gyvenimo dinamiką, atveriant protą, širdį ir valią Šventosios Dvasios veikimui.

Paulius buvo linksmas ir džiaugėsi artėjančios kankinystės atžvilgiu todėl, kad niekad neatitolino žvilgsnio nuo Kristaus, norėdamas būti panašus į jį taip pat mirtyje „kad pasiektų ir prisikėlimą iš numirusių“ (Fil 3,11).

Popiežius baigė katechezę šv. Pranciškaus malda ir kvietimu kaip jis priešais Kryžių tarti: Aukščiausias šlovingasis Dieve, apšviesk mano širdies tamsumas. Duok man tikrą tikėjimą, tvirtą viltį ir tobulą meilę, įžvalgumą bei išmintį, kad visada galėčiau vykdyti Tavo šventą ir teisingą valią. Amen. (Vatikano radijas)