Lietuvos krikščionybės jubiliejaus metinės (1987-2012) - I.

Romoje birželio paskutinėmis dienomis prieš 25 metus vyko Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejaus iškilmės. Iškilmių renginiai tęsėsi maždaug savaitę ir sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Jose dalyvavo pal. popiežius Jonas Paulius II, Romos kurijos kardinolai ir arkivyskupai, Europos kraštų vyskupų konferencijų atstovai, kelios dešimtys ambasadorių prie Šv. Sosto, įvairių tautybių istorikai, speciali Lietuvos Bažnyčios delegacija iš sovietų okupuotos Lietuvos, per du tūkstančius užsienio lietuvių, daugiausia iš JAV, ir užsienyje rezidavę jų vyskupai.

Kulminacinis jubiliejaus įvykis buvo Mišios, kurias popiežius Jonas Paulius II celebravo su Europos vyskupų konferencijų atstovais šv. Petro bazilikoje birželio 28 d. (drauge su jais kaip Vokietijos atstovas buvo kard. J. Ratzinger, dabartinis popiežius Benediktas XVI) ir jų metu įvykusi Dievo tarno arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija.

Pal. Jonas Paulius II nepaprastai džiaugėsi galįs į Altorių garbę iškelti Jurgį Matulaitį, „labai garbingą Bažnyčios ir lietuvių tautos sūnų“, per kurį „Bažnyčia išgyveno naują pavasarį“, rašė jis 1987 metais birželio mėnesį paskelbtame Apaštališkajame laiške „Sescentesima Anniversaria“. Popiežius tame pačiame Apaštališkajame laiške paliudijo kaip jam buvo svarbu su visa Bažnyčia dėkoti Dievui „už neįkainojamą (Lietuvos) Krikšto malonę, už lietuvių tautos atsivėrimą šios malonės veikimui ir už tuos laimėjimus, kuriuos ji pasiekė ... šešių šimtų metų istorijos sūkuriuose“.

Vatikano radijo lietuvių redakcija birželio mėnesį prieš 25 metus savo transliacijose, kurios tuo metu būdavo girdimos tik trumposiomis bangomis, stengėsi kuo išsamiau pranešti apie jubiliejaus renginius Romoje ir Vatikane bei perduoti jų atgarsius. 1987 metais birželio 25 d. apie Lietuvos krikšto jubiliejaus programą paskelbė visos kitos Vatikano radijo kalbinės redakcijos, kurių tuomet buvo apie 30.

Pagrindinis žinių laidų dėmesys buvo skirtas Popiežiškojo istorinių mokslo komiteto Romoje surengtam tarptautiniam moksliniam kolokviumui tema „Lietuvos krikščioninimas“. Kolokviumas birželio 24-26 dienomis vyko Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Jame dalyvavo apie du šimtai mokslininkų iš viso pasaulio, įskaitant lietuvius mokslininkus iš Romos, Amerikos ir Lietuvos. Kolokviumas buvo pradėtas Popiežiaus laišku, kuris buvo tarsi įvadas į darbus. Jono Pauliaus II laišką Popiežiškojo istorinių mokslo komiteto pirmininkui mons. Michele Maccarone perskaitė Bažnyčios vyriausias bibliotekininkas ir archyvistas, kard. Alfonsas Marija Stickler.

Laiške popiežius be kita ko svarstė vėlyvo lietuvių krikšto priežastis: Lietuva, rašė popiežius – jauniausia Romos Bažnyčios duktė. Cituosime popiežiaus laiško kolokviumo dalyviams santrauką iš mūsų archyvo:

„Gerai žinome, kad lietuvių tauta taip ilgai uždelsė savo atsivertimą Kristaus Evangelijai ne dėl atkaklaus prisirišimo prie pagonybės arba priešiškumo krikščioniškajam tikėjimui. Pagoniškoji Lietuvos valstybė nuo XIII-XIV amžiaus apėmė plačias sritis, kuriose gyvenusios slavų tautos galėjo laisvai išpažinti ankščiau priimtą krikščioniškąjį tikėjimą. Dargi pagonio Didžiojo Kunigaikščio ir kai kurių kitų pagonių kunigaikščių šeimose žmonos ir vaikai buvo jau priėmę krikštą ir krikščioniškai gyveno.

Lietuvių pavėluoto atsivertimo priežasties, tęsė laiške popiežius, reikia pirmiausiai ieškoti politiniuose – valstybiniuose susirėmimuose tarp tų, kurie atstovavo krikščioniškajai Europai ir autonominės Lietuvos valstybės, kuri buvo galinga ir atkakliai gynė savo laisvę ir suverenumą, vadovų. Šie susirėmimai, prasidėję XIII amžiaus viduryje, užsitęsė beveik 150 metų. Krikščionybei daug žadantis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikštas 1251 metais ir jo vainikavimas Lietuvos karaliumi baigėsi nepasisekimu kaip tik dėl tų politinių – teritorinių susirėmimų, nepaisant to, kad popiežiai nuoširdžiai rėmė gimstančios Bažnyčios Lietuvoje pirmuosius žingsnius“.

Ateinančiomis dienomis mūsų programose prisiminsime kitus įsimintinus Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejaus iškilmės renginius Romoje birželio 24-30 dienomis, kuriems, kaip minėta, ypatingą dėmesį paskyrė pal. Jonas Paulius II, pakartotinai paminėdamas jo „širdžiai ypatingai artimą garbingąją lietuvių tautą“ (iš Jono Pauliaus II laiško Popiežiškojo istorinių mokslo komiteto pirmininkui mons. Michele Maccarone, 1987 m. birželio 21d.) (Vatikano radijas)