Birželio 24-ją, švenčiant Šv. Joną Krikštytoją, Kauno arkivyskupijos bendruomenė šventė
savo dangiškojo globėjo dieną. 15 val. arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiama iškilminga
Eucharistija. Vėliau gausūs jos dalyviai – dekanai, parapijų klebonai bei jose tarnaujantys
kunigai, seserys vienuolės, įvairių arkivyskupijos parapijų tikintieji, bažnytinių
institucijų darbuotojai Arkivyskupijos dieną minėjo konferencijų salėje. Čia Kauno
arkivyskupijos metropolitas Sigitas Tamkevičius pasidalijo mintimis apie arkivyskupijos
bendruomenės gyvenimą, savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Sykiu, kaip ir kasmet, buvo
įteikti apdovanojimai aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos
medaliu bei „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimai.
Kauno arkivyskupo metropolito
Sigito Tamkevičiaus vadovaujami beveik pusė šimto arkivyskupijos kunigų, atšventę
sekmadienio pamaldas savo parapijose, procesija atėjo prie Viešpaties altoriaus arkikatedroje
vadovauti susirinkusios bendruomenės maldai dėkojant Viešpačiui už malones, kurias
jis teikė Kauno Bažnyčiai per pastaruosius metus. Eucharistijos liturgijai vadovavo
arkiv. S. Tamkevičius. Giedojo arkikatedros mišrus choras „Cantate“, vadovaujamas
Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.
Sakydamas homiliją, arkivyskupas joje
priminė šv. Jono Krikštytojo misiją ruošti kelią po jo ateisiančiam tikrajam Mesijui,
kad žmonės atsiverstų, nusigręžtų nuo nuodėmės ir priimtų Gerąją naujieną. Sykiu homilijoje
paraginta į dangiškąjį globėją šv. Joną Krikštytoją žvelgti kaip į pavyzdį, kuriuo
remiantis galima geriausiai tarnauti Dievui ir žmonėms.
„Švenčiant Šv. Joną
Krikštytoją dera kiekvienam, pradedant vyskupu, kunigais ir baigiant pačiais kukliausiais
arkivyskupijos nariais, pamąstyti apie Dievo mums skirtą misiją ir kaip mes ją atliekame“,
– sakė ganytojas, primindamas, kokių didžių matomų darbų kai kurie žmonės nuveikia
istorijoje, kaip, pavyzdžiui, palaimintasis Jurgis Matulaitis, sykiu – kokia daugybė
jų atlieka savo misiją, ištikimai, garbingai ir nepastebimai atlikdami savo pareigas
Bažnyčioje ir visuomenėje. Juos visus, pasak ganytojo, galima apibūdinti šviečiančiais
ir degančiais žiburiais, kaip sakoma Šventajame Rašte. Kaip pabrėžta homilijoje, Lietuvai
ir Bažnyčiai daugiausia gali pasitarnauti pareigingi šventi kunigai, geros motinos
ir rūpestingi tėvai, kurie auklėja vaikus būti ištikimus Dievui ir Tėvynei.
Po
šv. Mišių konferencijų salėje Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius praėjusius metus apžvelgiančiame
žodyje pirmiausia prisiminė savo buvusį pagalbininką vysk. Joną Ivanauską ir jo didelį
indėlį į sielovados darbus; arkivyskupijos ganytojas taip pat paprašė malda lydėti
jo tarnystę, artėjančią į emeritūrą, ir dar uoliau melstis už laukiamą naująjį ganytoją.
Arkivysk.
S. Tamkevičius pasidžiaugė daugeliu savo brolių kunigų, kurie nedejuodami uoliai tarnauja
vyskupo paskirtose pareigose, gerai sutaria su tikinčiaisiais, rūpinasi sielovada
bei stiprina parapijas dvasiškai ir materialiai. Ganytojas padėkojo už dvasinius patarnavimus
tikintiesiems arkivyskupijoje veikiančioms brolių vienuolių kongregacijoms, ypač kapucinams,
jėzuitams, saleziečiams, pranciškonams, taip pat seserims vienuolėms, tarnaujančioms
mokyklose, parapijose, bažnytinėse institucijose. Ypač geru žodžiu paminėti aktyvūs
pasauliečiai, kurie ne tik sielojasi dėl Bažnyčios reikalų, bet ir dėl jų uoliai dirba
– be aktyvių pasauliečių, pasak ganytojo, tiesiog būtų neįsivaizduojamas Bažnyčios
gyvenimas.
Pranešime arkivyskupas pasidalijo rūpesčiais dėl kunigų, kurie kartais
stokoja iki galo suvoktos kunigiškosios tapatybės – pritrūksta kunigiškosios bendrystės,
paklusnumo savo vyskupui, įklimpsta į priklausomybes.
Ganytojas plačiau aptarė
tinkamai švenčiamos liturgijos klausimą, paminėdamas daugumos kunigų pastangas deramai
sutvarkyti liturginę erdvę, švęsti Eucharistiją su didele meile, atidumu ir pamaldumu.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį į popiežiaus Benedikto XVI išsakytas mintis švenčiant
tarptautinį Eucharistinį kongresą Dubline, kuriomis kviesta dar daug nueiti liturgijos
atnaujinimo kelyje, naujai atrasti Eucharistijos gelmę, per ją – vienybę su Kristaus
meile ir vieni kitais. Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, jei Eucharistija, ypač kunigui,
nebėra pagrindas, nebelieka jėgos, kuri padėtų jam likti pašaukimo aukštumoje.
„Dievo
Apvaizda mus sujungė, turim vieni kitiems padėti“, – sakė Kauno ganytojas, linkėdamas
sau ir visiems arkivyskupijos bendruomenėms nariams niekada nepamiršti, į ką savo
gyvenime galima atsiremti, ragindamas puoselėti maldos dialogą, kad būtų galima džiaugtis
ir tose arkivyskupijos gyvenimo srityse, kur džiaugtis dar per anksti.
Šventės
pabaigoje, kaip ir kasmet švenčiant savo dangiškojo globėjo šventę, aukščiausiu Šiluvos
Dievo Motinos medaliu buvo apdovanota grupė ypač uolia tarnyste liudijančių Evangeliją
arkivyskupijos bendruomenės narių. Šiemet arkiv. S. Tamkevičius įteikė apdovanojimus
kun. Dariui Lukonaičiui, kun. Vaidui Bartkui, ses. Birutei Matusevičiūtei ACJ, Irenai
Blužienei, Vilmai Beržinskienei, Mantui Kuraičiui, Kristinai Laurinavičiūtei Aldonai
Narušienei, Žydrei Pranevičiūtei, Ilonai Stančiauskaitei, Akvilinai Stapulionytei,
prof. Laimai Šinkūnaitei, Juozui Vaitkevičiui, Deividui Valiui, taip pat šeimoms Rokui-Albertui
ir Albinai Koženiauskams, Antanui ir Vandai Šmigelskiams, Vidmantui ir Genovaitei
Šiuliams.
Arkivyskupas S. Tamkevičius įteikė apdovanojimus ir 2012 metų „Bažnyčios
kronikos“ fondo laureatams – dailininkei Silvijai Knezekytei ir žurnalistei Kristinai
Čiučiulkaitei (po mirties). Jį atsiėmė Kauno krašto dienraščio „Tėviškės žinios“ vyr.
redaktorė Nijolė Grinevičiūtė, redakcijos bei skaitytojų vardu tarusi padėkos žodį,
kuriame trumpai apžvelgė savo ilgametės kolegės uolią tarnystę tiesai ir savo žurnalistine
veikla, ir asmeniniu pavyzdžiu.
Šią vasariškai džiugią šventę jaunais balsais
ir muzika ypač praskaidrino Petrašiūnų parapijos merginų kvartetas, sugiedojęs kelias
giesmes. Arkivyskupo kvietimu šventė buvo užbaigta agape kurijoje.