Tarptautinis eucharistinis kongresas Dubline – dienos ekumenizmui ir šeimai

Tarptautinis eucharistinis kongresas Dubline buvo inauguruotas sekmadienį, o pirmoji susitikimų ir diskusijų diena, pirmadienis, buvo skirta ekumenizmui, krikščionių vienybei.

Šios dienos tema buvo „tirti ir švęsti mūsų bendrystę per krikštą“. Tūkstančiai Kongreso dalyvių dieną pradėjo nuo šv. Mišių 34 Dublino bažnyčiose, savo gimtąja kalba. Bendrąją katechezę apie „Bendrystę ir krikštą. Užsidegimą dėl Kristaus Kūno vienybės“ vedė brolis Alois, Taizé bendruomenės Prancūzijoje prioras. Buvo surengta bendra „Žodžio ir Vandens“ liturgija, kurią kartu vedė Dublino anglikonų vyskupas Michael Jackson, metodistų Bažnyčios pirmininkas kunigas Kenneth Lindsay ir vyskupas Brian Farrell, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos sekretorius. Liudijo katalikiško Fokuliarų judėjimo vadovė Maria Voce ir rusų ortodoksų Volokolamsko metropolitas Hilarionas.
Ekumeninė Kongreso diena buvo svarbi Airijos ir jos kaimynų istorijos kontekste, kuriame religija ne vieną šimtmetį veikė kaip bendruomenes skaidantis, o ne vienijantis veiksnys, dažnai susipriešinusioms pusėms tik paviršutiniškai suprantant apie krikščioniško tikėjimo reikalavimus gyvenimui. Todėl reikia daugiau kalbėti apie krikštą, kuris padeda suprasti, kad skirtingos krikščionių bendruomenės nėra tik paraleliai gyvenančios, tačiau dalijasi gyvenimu ir tikslu Dieve.
Už krikščionių vienybę buvo melstasi, o vėliau tema aptarta prie diskusijų stalo, 600 vietų salė nesutalpino visų norinčių jos pasiklausyti. Diskusiją vedęs vyskupas Farrell pristatė katalikų Bažnyčios mintį ir iniciatyvą per pastaruosius penkiasdešimt metų šiuo klausimu. Tą patį iš savo pusės padarė metodistas Richard Clutterbuck, pacitavęs garsų reformatų teologą Karl Bart, kad jei 16 amžiaus krikščionys būtų turėję šiandienines ekumenines nuostatas, galbūt to laiko skilimų būtų išvengta.
Kaip pridūrė kiti diskusijos dalyviai, rimtas dialogas yra daugiau už jausmingą pasikalbėjimą. Jis gali būti ir reikliai skausmingas, kaip liudija, pavyzdžiui, skirtingoms konfesijoms priklausantys sutuoktiniai, negalintys eiti ir kartu priimti Eucharistijos. Kita vertus, reikia siekio, maldos ir pasitikėjimo Šventosios Dvasios veikimu – Ji gali atkurti vienybę, kuri, žmogiškai, rodos niekaip nepasiekiama.
Antradienio programa buvo skirta bendrystei santuokoje ir šeimoje. Bažnyčioje nėra vien pavienio asmens ar individualaus dvasingumo kelias. Taip pat yra bendro dvasingumo, bendruomenės dvasingumo keliai. Ir tai ypač tinka šeimai, kuri vertai pavadinama „namų bažnyčia“: jos nariai yra pakviesti augti kartu tikėjime ir dalintis bendra malone.
Antradienio diskusijas vedė ganytojai, nacionalinių ir tarptautinių šeimų asociacijų nariai, katechetai ir teologai. Buvo kalbėta ne tik apie stipriąsias šeimos puses, bet ir apie silpnąsias, lengvai pažeidžiamas, ir apie pagalbą tokiais atvejais: nuo santuokai besiruošiančių sužadėtinių palydėjimo iki paramos galbūt jau daug metų santuokoje gyvenantiems sutuoktiniams, atsidūrusiems krizėje. Antradienio pavakare šv. Mišias už šeimas aukojo kardinolas André Vingt-Trois, Paryžiaus arkivyskupas.
Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ antradienį paskelbė interviu su Dublino arkivyskupu Diarmuidu Martinu apie bendrą Tarptautinio eucharistinio kongreso eigą ir lūkesčius.

Pasak ganytojo, Tarptautinis eucharistinis kongresas svarbus dabartinių Bažnyčios Airijoje sunkumų ir iššūkių akivaizdoje. Tai sakydamas arkivyskupas turėjo galvoje, kaip jau daug kartų kartota, lytinio išnaudojimo skandalus, sužeidusius jų aukas ir pakirtusius pasitikėjimą visuomenėje pačia Bažnyčia.

Šiame kontekste Eucharistinis kongresas svarbus, nes leidžia parodyti, kad Bažnyčia yra daugiau už nuodėmių rinkinį. Kad joje yra solidarumas, džiaugsmas, entuziazmas. Ir kad tai ištrykšta iš Eucharistijos, iš bendrystės žmonių, kurie vienas kitą atpažįsta kaip brolius ir seseris, dalindamiesi tai, kas svarbiausia jų gyvenime. (Vatikano radijas)