Tarptautinio eucharistinio kongreso pradžia Dubline. Eucharistija yra Bažnyčios lobis

Kaip tinkama, pagal dievišką apvaizdą, kad šis susitikimas vyksta Airijoje. Tai kraštas, garsus savo gamtos grožiu, svetingumu ir turtinga kultūra, bet ypač ilga ir ištikima katalikiško tikėjimo tradicija, kuri, per šios žemės dukras ir sūnus misionierius, praturtino Evangelijos žinia ir tolimus nuo jos kraštus, Tarptautinio eucharistinio kongreso atidarymo homilijoje kalbėjo kardinolas Marc Ouellet, Vyskupų kongregacijos prefektas, į Dubliną atvykęs kaip popiežiaus pasiuntinys. Jis kreipėsi į beveik 13 000 tikinčiųjų minią Dublino Karališkosios Draugijos arenoje, susirinkusią iš 120 pasaulio kraštų.

Dabar Bažnyčia Airijoje, pasak kardinolo, kenčia ir susiduria su naujais ir rimtais iššūkiais tikėjimui. Gerai suprasdami šiuos iššūkius kartu gręžiamės į Viešpatį, kuris atnaujina, gydo ir stiprina savo žmonių tikėjimą.

Interviu Vatikano radijui kardinolas Ouellet patikslino, kad Eucharistinio kongreso tikslas yra stiprinti tikėjimo ir meilės ryšį Bažnyčios viduje. Turint galvoje sunkų pastarąjį dešimtmetį Bažnyčiai ir visuomenei Airijoje, sukrėstai tiek lytinių išnaudojimų skandalų, tiek ekonominės krizės, susitaikymo, atleidimo, naujo dialogo poreikis yra realus ir liečia visus – vyskupus ir kunigus, pasauliečius ir tikinčiuosius. Reikia versti naują puslapį: tai nereiškia užmiršti, priešingai, saugotis, kad nepasikartotų ankstesnis blogis. Tačiau reikia eiti pirmyn prašant Dievo palaiminimo.

Tarptautiniai eucharistiniai kongresai, nors nėra tokie masiški kaip Pasaulinės jaunimo dienos ar Pasaulinis šeimų susitikimas, duoda daug dvasinių vaisių. Tai jis gali paliudyti ir asmeniškai, remdamasis prieš keletą metų Kanadoje surengto Tarptautinio eucharistinio kongreso patirtimi, pažymėjo Vyskupų kongregacijos prefektas, pats kanadietis. Ganytojas pridūrė, kad visuotiniai susitikimai yra vienas kitą papildantys. Jaunimo ar šeimų susitikimai turi evangelizavimo ir liudijimo vertę. O Eucharistija, realus Jėzaus buvimas Eucharistijoje, yra jaunuolių ir šeimų tikėjimo gyvenimo maistas.

Sekmadienio, kada buvo švenčiama ir Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, homilijoje kardinolas Ouellet pažymėjo, kad kraujas yra vienas iš svarbiausių simbolių Biblijoje. Kraujas reiškia gyvybę, o ši priklauso Dievui ir žmogus negali jos atimti iš savo artimo. Daugelio religijų išpažinėjai, pripažindami Dievo valdžią gyvybei ir gyvenimui, aukojo atnašas tikėdamiesi Dievo palankumo arba padaryto blogio ištaisymo. Išrinktojoje Izraelio tautoje ištyrinimo ir prisikėlimo paieškos viršūnę pasiekia Jėzuje Kristuje, naujos sandoros Tarpininke. Kristaus kraujas turi atperkančią ir ištyrinančią galią, nes tai tobula auka, nes tai dieviškas kraujas, išlietas iš meilės žmonijai.

Mūsų susirinkimas čia, - pabrėžė kardinolas Ouellet, - yra tikėjimo į Šventąją Eucharistiją aktas. Eucharistija yra Bažnyčios lobis, esminis jos gyvenimui ir žmonių bendrystei Kristuje. Bažnyčia semiasi gyvybės iš Eucharistijos, gauną savastį iš Kristaus Kūno. Bendrystėje su šiuo Kūnu Bažnyčia tampa tuo, ką priimą: tampa vienu Kūnu naujoje ir amžinoje Sandoroje. Tai didus ir nuostabus, tai meilės slėpinys.

Ganytojas pridūrė, kad mes, vargšai nusidėjėliai, ne visada esame deramoje Komunijos priėmimui situacijoje. Bet ir tada svarbu dalyvauti Mišiose ir dvasioje vienytis su jų auka. Ir nepriimant sakramentinės Eucharistijos galime dalintis malone, kuri sruvena iš Kristaus Kūno ir Kraujo į visą bažnytinį kūną. (Vatikano radijas)