Nigerija: religijų atstovai pasmerkė bažnyčių sprogdinimus ir kerštą

Liūdesys ir baimė užvaldė žmonių širdis šiaurės Nigerijoje po bažnyčių užpuolimų sekmadienį ir juos sekusių keršto veiksmų prieš musulmonus. Smurto proveržiuose Kadunos valstijos sostinėje ir Zarijos mieste žuvo gal net iki septyniasdešimt žmonių ir buvo sužeista apie šimtas penkiasdešimt, tiek krikščionių, tiek musulmonų. Krikščionių skausmas ir pyktis dar didesni, nes visi dar yra prislėgti teroristinių sprogimų prie Džoso ir Baučio bažnyčių centrinėje Nigerijoje, kurie per pastaruosius du sekmadienius pareikalavo dvidešimt trijų žmonių gyvybes.

Abiejų religinių bendruomenių – krikščionių ir musulmonų – vadovai pasmerkė naujausius sprogimus ir juos sekusį kerštą, primindami, kad bažnyčių sprogdinimai nebuvo religiškai motyvuoti ir kad negalima už tai kaltinti musulmonų.

Sekmadienio rytą maždaug tuo pačiu metu sprogo autobombos prie kelių šiaurės Nigerijos Kadunos valstijos bažnyčių. Po šių įvykių sekė musulmonų „medžioklė“. Pranešama, kad jauni krikščionys stabdė musulmonų vairuojamus automobilius, žiauriai tempė žmones į gatvę ir juos žudė, plėšė ir padeginėjo musulmonų namus, parduotuves ir mečetes. Pasak Kadunos arkivyskupo Matthew Man-oso Ndagoso, praėjus parai nuo neramumų padėtis aprimo valstijos sostinėje valdžiai įvedus komendanto valandą.

Tačiau Yobės valstijos Nigerijos šiaurės rytuose sostinėje Damaturu sekmadienio popietę pasigirdo granatų sprogimai ir susišaudymai, kurie tesėsi visą naktį. Vyskupo Oliver Dashe Doeme, Maiduguri ganytojo žiniomis, kiek mažiau nei 100 000 gyventojų miesto ligoninės prisipildė sužeistaisiais. Pasak vietinės spaudos, Damaturu mieste vyko ginkluotas susirėmimas tarp valstybės karinių pajėgų ir islamistinės grupuotės Boko Haramo kovotojų.

Pastaroji grupuotė, pasiskelbusi siekianti bet kokiomis priemonėmis siekti islamo valstybės įkūrimo Nigerijoje, prisiėmė atsakomybę už sprogimus sekmadienį prie Zarijos katalikų Kristaus karaliaus katedros ir evangelikų bažnyčios ir Kadunos sekmininkų Shalom bažnyčios.

Tačiau anot Ishaq Oloyede, musulmonų mokslininko ir Nigerijos tarpreliginės tarybos sekretoriaus, sprogimai Kadunos valstijoje sekmadienį buvo politiniai motyvuoti ir niekuo nesusiję su religija. Musulmonų profesorius, Romoje veikiančiai katalikiškai žinių agentūrai Misna pareiškė, kad sekmadienio sprogimai, kaip ir kiti smurto proveržiai pastaraisiais mėnesiais Nigerijos šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, negali būti klasifikuojami kaip religinio konflikto pavyzdžiai.

Visi pagrindiniai Nigerijos musulmonų vadovai pasmerkė Boko Haramo fanatizmą. Visų pirma todėl, kad musulmonai nuo jo nukentėjo nemažiau, o net daugiau už krikščionis. Antra, todėl, kad tikėjimas niekaip negali pateisinti smurto ir žudynių, pažymėjo Nigerijos musulmonų lyderis. Anot jo, kultūrinis ir religinis pliuralizmas yra Nigerijos jėga. Reikia dabar labiau nei bet kada vienytis ir stiprinti norą dirbti kartu, sakė musulmonas Ishaq Oloyede žinių agentūrai Misna.

Panašias mintis tai pačiai katalikiškai žinių agentūrai gvildeno Nigerijos katalikų vienuolė misionierė Kathleen McGarvey. Pasak jos, nedovanotina musulmonus gretinti su teroristais. Tai būtų didžiausia klaida ir laimėjimas tų, kurie nori sukurstyti žmonių baimę.

Pavojus, jog krikščionys sutapatins musulmonus su Boko Haramo rėmėjais, yra didžiulis. Tai būtų visiškai neteisinga, nes musulmonų bendruomenė daugelį sykių buvo Boko Haramo užpuolimų aukomis. Musulmonai smerkia Boko Haramo fanatizmą, pažymėjo Apaštalų karalienės vienuolinės kongregacijos misionierė Nigerijoje. (Vatikano radijas)