Kanados vyskupo laiškas Saudo Arabijos ambasadoriui dėl bažnyčių nugriovimo

Kanados vyskupų konferencijos žmogaus teisių komiteto pirmininkas vyskupas Francois Lapierre kreipėsi į Saudo Arabijos ambasadorių savo šalyje Osamah Al Sanosi Ahmad dėl šeicho Abdul Aziz bin Abdullah pareiškimo.

Šeichas, kuris yra didysis Saudo Arabijos muftijus, aukščiausias šalies musulmonų dvasininkas, šių metų kovo 12 dieną pareiškė, jog arabų pusiasalyje turėtų egzistuoti tik viena religija ir todėl būtina regione nugriauti visas krikščionių bažnyčias. Jis pasirėmė vienu hadisu – ne per musulmonų šventraštį Koraną, tačiau žodžiu perduota tradicija apie Mahometo pasakymą mirties patale – jog pusiasalyje (Arabijos) nėra vietos dviems religijoms. Istorijoje buvo pasinaudota šiuo teiginiu stumiant iš Arabijos pusiasalio žydus, šiandien jo pagrindu yra diskriminuojami krikščionys.

Kanados vyskupo laiške Saudo Arabijos ambasadoriui rašoma, kad nors tokia diskriminacinė nuostata buvo plačiai paskleista per informavimo priemones, Saudo Arabijos autoritetai dar jokiu būdu jos nepakoregavo. Ganytojas klausia, ar Saudo Arabijos vyriausybė laikysis jos pačios 2003 metais „Rijado deklaracijoje“ paskelbto principo, jog religinė prievarta yra uždrausta Dieviškojo įstatymo, papročių ir tarptautinių konvencijų, ji negali būti naudojama jokiais atvejais.

Šeichas Abdul Aziz bin Abdullah savo nuomonę pateikė atsakydamas į iš Kuveito atvykusios delegacijos klausimą. Kuveite buvo leista statyti naują bažnyčią krikščionims, ne visiems tai patiko, todėl buvo nuspręsta pasiteirauti visame regione garsaus ir įtakingo musulmonų autoriteto. Saudo Arabijoje krikščionybė uždrausta.

Daug kas šeicho pateiktą interpretaciją sukritikavo. Viena vertus, iš žmogaus teisių ir laisvių perspektyvos. Antra vertus, iš paties islamo perspektyvos – per žodinę tradiciją perduoti ir po poros amžių pradėti kataloguoti hadisai turi tik pagalbinę funkciją darant sprendimus. Be to, svarbus autentiškumo klausimas: iš šimtų tūkstančių hadisų autentiški galėtų būti tik maža dalis, o ir dėl tų pačių vertės ir svorio islamo eruditų nuomonės dažnai nesutampa. Iš kitos pusės, jau ne hadisai, o pats Koranas skelbia, kad religijos klausimuose prievartos negali būti. Dar daugiau, jame yra eilutė, kad musulmonai turi ne griauti, o ginti, net ir gyvybės kaina, kitų religijų maldos namus.

Žinomas rašytojas iš Saudo Arabijos Turki al-Hamad klausė: „o jei (krikščionys) su mumis elgtųsi taip pat ir pareikalautų griauti mūsų mečetes Europoje ir Amerikoje? Ar mes nesmerktume jų?“

Panašus klausimas buvo retoriškai iškeltas žinomo JAV dienraščio „Washington Times“ vedamajame, kuriame buvo rašoma: „jei popiežius pakviestų sugriauti visas mečetes Europoje, kiltų kataklizminis riaumojimas. Ekspertai triuškintų Bažnyčią, Baltieji Rūmai skubėtų paskelbti susirūpinimą, o maištininkai Artimuosiuose Rytuose žudytų vienas kitą savo skausme. Bet kai įtakingiausias musulmonų pasaulio lyderis paskelbia nuomonę apie krikščionių bažnyčių griovimą, tyla yra kurtinanti“, tvirtinama straipsnyje su paantrašte „Obama tyli, kai saudiečių didysis muftijus taikosi į krikščionis“.

Laimei, ne visos Arabų pusiasalio šalys laikosi Saudo Arabijos didžiojo muftijaus linijos. Žinoma, kiekvienoje šalyje yra grupės, kurios norėtų tiesiog nematyti, bent jau atvirai, krikščionių ir kitų religijų išpažinėjų. Ir nors nei viena Arabijos pusiasalio šalis nėra religijos laisvės idealas, nors jose daug pagalių kaišiojimo į ratus ir nusistatymo prieš krikščionis, jose oficialiai veikia apie tris dešimtis bažnyčių, kurias gali lankyti nemažiau kaip trys milijonai šiose šalyse gyvenančių krikščionių, dažniausiai atvykę čia kaip darbo emigrantai. Daug bažnyčių pastatyta ir atidaryta per kelerius pastaruosius metus, pritariant aukščiausiems valdžios autoritetams, dovanojant žemę ar paremiant pinigais. (Vatikano radijas)