„Taikos deglo“ piligriminis žygis pajudėjo iš Romos link Loreto

Trečiadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje Romoje prasidėjo metinė Taikos deglo piligrimystė į Loreto Marijos šventovę. Popiežius Benediktas XVI palaimino Taikos deglą po trečiadienio bendrosios audiencijos ir užtikrino deglanešius, jog dvasia keliaus su jais. Piligrimystės maršrutas eina nuo viduramžių numintu maldininkų keliu iš Romos iki Adrijos jūros. Pirmajame piligrimystės etape Taikos deglą pamainomis neša kelios dešimtys atletų. Pirmųjų trijų šimtų kilometrų kelyje numatyti kelio sustojimai. Svarbiausi yra Ternyje trečiadienio vakarą, Perudžos Šv. Lauryno katedroje ketvirtadienį, prie šv. Pranciškaus kapo Asyžiaus bazilikoje penktadienį, Osimo šv. Juozapo iš Kopertino bazilikoje šeštadienį. Šeštadienio vakarą, po šv. Mišių Mačeratos stadione prasideda antrasis piligrimystės etapas, “Pėsčiųjų piligrimystė iš Mačeratos į Loretą”, kiek mažiau nei 30 km ilgio įėjimas naktį, į kurį jau daug metų plūstą minios žmonių.

Į garsiąją Loreto šventovę nuo pat jos atsiradimo keliauja piligrimai. Liaudies padavimai, jog šventovėje saugomas tas pats namas, kuriame Jėzaus motina Marija gimė, gyveno ir kuriame jai apsireiškė Dievo Arkangelas Gabrielis ir kad angelai tą namą atgabeno į Loretą iš Nazareto 1294 metais naktį iš gruodžio 9 į 10, visais laikais žadino žmonių žavesį šiais nepaprastais įvykiais. Tačiau anot pal. Jono Pauliaus II, kuris ne kartą pats lankėsi Loreto Marijos šventovėje, laiške Loreto arkivyskupui rašė Marijos namo „atvykimo“ 700 metų jubiliejaus proga, kad „Šventasis Loreto namas nėra tiktai relikvija, tačiau brangi, apčiuopiama ikona.“

Daug visų laikų popiežių, iškilių asmenybių, valdovų ir jų ambasadorių yra lankęsi Loreto šventovėje. Loreto Marijos užtarimo šaukėsi Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas, kai grįždamas iš ekspedicijos papuolė į smarkią jūrų audrą. Į Loretą, melsti Marijos užtarimo būsimam Vatikano II Susirinkimui keliavo pal. Popiežius Jonas XXIII. Prie Loreto šventovės prisirišę paprasti maldininkai, pirmiausiai Markių regiono gyventojai. Buvo, dabar jau išnykęs, paprotys itin iškilmingai švęsti Marijos namo „atvykimo“ metinę šventę šviesos žaidimais. Miestiečiai ir valstiečiai sukurdavo didžiulius laužus, simboliškai ženklinančius kelią, kuriuo naktį turėjo „keliauti“ Marijos namas. Šviesos tamsoje simbolis iki šių laikų primena tikinčiųjų įsipareigojimą nešti Kristaus šviesą ir taiką į pasaulį.

Taikos deglo nešimas iš Romos iki Loreto Marijos šventovės, kaip ir piligrimystė iš Mačeratos į Loretą pėsčiomis, yra naujųjų laikų tradicijos, tačiau primenančios ankstesnių šimtmečių procesijas, panašiai kaip Romoje prieš tris dešimtmečius atgaivinta istorinė Devintinių procesija iš popiežiaus katedros iki Didžiosios Marijos bazilikos.

Taikos deglas pirmą kartą pajudėjo Loreto link 1998 metais kaip pasirengimo švęsti Didįjį krikščionybės jubiliejų simbolis. Todėl pirmuosius trejus pasirengimo jubiliejui metus jis buvo vadintas „Jubiliejaus deglu“. Piligrimystė pėsčiomis „Mačerata-Loretas“ irgi palyginti nesena tradicija, siekianti 1978 metų vasarą ir prasidėjusi kaip Mačeratos moksleivių mokslo metų užbaigimo procesija. Tačiau abi tradicijos išaugo, išgarsėdamos nacionaliniu mastu Italijoje, suburdamos daug bažnytinių ir nebažnytinių organizacijų, sąjūdžių, judėjimų bei sulaukė didžiojo Marijos gerbėjo pal. Popiežiaus Jono Pauliaus II dėmesio.

Palaimintasis popiežius asmeniškai nuvyko į Mačeratos-Loreto piligrimystės stotį Mečeratoje kelis mėnesius prieš savo 1993 metų kelionę į Marijos žemes Lietuvą, Latviją, Estiją. Popiežius, pasibaigus Mišioms, prieš naktinės procesijos pradžią įteikė pėstiesiems maldininkams Kryžių ir pasakė: „Jums, brangus jaunime, įteikiu Kryžių, kuris bus vadovas piligrimystėje į Loreto šventovę. Iš šios naktines patirties mokykitės kaip reikia eiti taip pat jūsų kasdienio gyvenimo keliais paskui Kristaus Kryžių, kuriame yra išsigelbėjimas, gyvenimas ir prisikėlimas“. Šis palaimintojo popiežiaus pradėtas Kryžiaus įteikimo maldininkams aktas tebėra kartojamas kiekvienos metinės piligrimystės į Loretą pradžioje.

Naktį einama į Loretą su malda ir giesmėmis lūpose, kalbant Rožinį, klausantis liudijimų, skaitinių iš Šventojo Rašto ir popiežiaus mokymo. Maldininkai pasiekia Loreto Marijos namus auštant. Loreto bazilikos aikštėje jų laukia gausybė kitų piligrimų. Dalyviai prie karo aviacijos karininkų atneštos Loreto Mergelės statulos (Loreto Mergelė - visų aviatorių globėja) sukalba pasiaukojimo maldą ir, kapucinų vienuoliams šlakstant švęstu vandeniu, į žarijas prie statulos kojų įmeta savo popierinius maldavimų lapelius, kad virtę dūmais pakiltų į dangų.

Šių metų, 34-sios piligrimystės, tema: „Kristus – tai kažkas kas vyksta dabar“. (Vatikano radijas)