Šeimoje savo pavyzdžiu ir autoritetu labiausiai moko tėvas, o vaikai klusnumu išreiškia
jam meilę ir pagarbą. Tad, Tėvo dienos proga, birželio numeryje „Artumos“ redakcija
pasiryžo prabilti apie autoritetą ir klusnumą, – savybes, tokias priešingas viena
kitai, o vis dėlto esančias tos pačios monetos pusėmis! Dar G. K. Chestertonas kadaise
yra rašęs: „Jei žmogus nebetiki Dievu, jis ima tikėti bet kuo.“ Panašiai ir su autoritetais:
neturint tikro, tauraus autoriteto, jo vietą pretenduoja užimti kitas, galbūt valdingesnis,
tačiau menkaverčių siekių asmuo. Todėl „Artuma“ nuosekliai svarsto, kokią reikšmę
teikiame autoritetams apskritai – tiek visuomenės lyderiams, tiek bažnytinių institucijų
vadovams, – ir koks vaidmuo tenka klusnumui.
Pavyzdžiui, Vytautė Maciukaitė
klusnumą pristato kaip gydantį ir laisvinantį, mintis pagrįsdama bažnytine hierarchija,
kurios autoritetas grįstas ne valdžia, o tarnavimu. Tai, savo ruožtu, reiškia tarnauti
tarnaujančiajam, t. y. Kristui, – antrina kun. Kęstutis K. Brilius MIC, aptardamas
autoriteto pelnymo kelius bei autoriteto ir galios santykį Šventajame Rašte. Nesudėtingais,
neįmantriais žodžiais krikščioniško paklusnumo Dievui slėpinį pristato Christopheris
Westas: meilė yra pagrindinis klusnumo kilmės šaltinis ir motyvas.
Ir ses.
Viktorija Plečkaitytė MVS primena, jog, nepaisant sekuliariame pasaulyje beišnykstančios
nesuinteresuotos pagalbos tradicijos, tarnystė tebėra esminis buvimo Bažnyčioje būdas.
„Laikykite mane tarnu“, – tokie yra ganytojiški pal. Jurgio Matulaičio žodžiai, sakyti
ingreso į Vilniaus katedrą dieną… O tėvas Antanas Saulaitis SJ su skaitytojais dalijasi
maloniausiais savo prisiminimais apie kitą vyskupą, – Dom Luciano, – ligoniams ir
vargšams tarnavusį žmogų, kurio beatifikacijos dokumentus neseniai pasirašė 300 Brazilijos
vyskupų!
Paulas Lemoine’as moko, kaip šeimoje derinti laisvę ir autoritetą,
kaip tėvai gali padėti savo vaikams išgyventi laisvės teikiamus iššūkius bei atsakomybę.
Dalia Lukėnienė savo tekste prabyla apie berniukams ugdyti mažiau palankias sąlygas
mokyklose, kur mokytojų moterų bei mokinių mergaičių skaičius lemia klasėse propaguojamus
moteriškesnius mokymosi metodus, o Gintautas Vaitoška pratęsia įžvalgas apie berniukų
ir mergaičių informacijos įsisavinimo skirtumus, ieškodamas atsakymo į klausimą, kaip
Lietuvoje išugdyti kuo daugiau tvirtų vaikinų. Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė įspėja
apie tokius popkultūros fenomenus kaip tuščiaviduriai autoritetai, skirtingas moralines
laikysenas (gera/bloga) pateikiančius kaip tapačius, todėl prisidedančius prie chaoso
kultūros sklaidos, ypač tarp jaunuolių.
Zita Vasiliauskaitė ištikimiesiems
„Artumos“ skaitytojams negaili patarimų, kaip išugdyti lyderį, o visų pirma – kaip
jį atpažinti. Juolab kad Vandos Ibianskos parengta Nobelio premijos laureato Thomo
Alvos Edisono gyvenimo apžvalga iliustruoja, kaip gebėjimai ir lyderystė dar pradinėje
mokykloje gali būti negailestingai „nurašyti“. Lengvesnio pobūdžio apmąstymams skirtoje
skiltyje „Gyvenimas kaip senas vynas“ autorė svarsto apie pagarbos senatvei raišką
nūdienos visuomenėje, primindama, jog senatvę gerbti jokioje kultūroje neturėtų būti
banalu.
Antano Gailiaus tekstas ragina pripažinti, jog, nors visi tėvai nori
būti autoritetais savo vaikams, nedera pamiršti: nė vienas nesame neklystantis! Kaip
ir kun. Artūras Kazlauskas, teigiantis: autoritetas dėl autoriteto ir klusnumas dėl
klusnumo nėra vertingi, – kaip ir garbę, žmogiškąjį autoritetą galima prarasti net
vienu neadekvačiu poelgiu.
Ar autoriteto raiška tapati galios demonstravimui?
Būtent todėl daugiau nei dvidešimt metų šeimai ir apie šeimą rašantis žurnalas nebegali
ir nebenori likti bežadis Lietuvą šiurpinančių ir į dvi stovyklas skaldančių įvykių
– neadekvataus valdžios elgesio – fone: kun. Mindaugas Martinaitis, asmeniškai bendravęs
su Deimante Kedyte ir buvęs ten gegužės 17-osios rytą, liudija: tai buvo smurtas prieš
silpnesnįjį. Yra situacijų, kuriose vietos klusnumui neturi būti. Ir krikščionis privalo
nepaklusti darbdavio ar netgi valdžios įsakymui, jei šis prieštarauja sąžinės įsakymui.
Yra riba, kurią peržengus jau nebegalime pasiteisinti žodžiais, jog mes nežino(jo)me
visų detalių. Ramunė Butkevičiūtė taip pat klausia, kodėl buvo leistas prievartinis
sprendimo vykdymas, kai net civilinėse piniginio išieškojimo bylose tokia prievarta
uždrausta. Taigi, ar vaikas ne toks vertingas, kaip automobilis ar namas?
Krikščionio
pareiga – dalytis viltimi! Todėl žurnalo viršelį puošianti Švenčiausioji Trejybė primena
apie Švč. Trejybės sekmadienį bei Tėvo dieną ir kviečia ne tik sveikinti esamus tėvus
ir tėvelius (bei melstis už jais dar tik tapsiančiuosius), bet ir dalytis Šventosios
Dvasios dovanomis. Juk priklausome Viešpaties komandai – tai, kuri nugalės.