Arkivyskupas Zimowski pasisakė Pasaulinės sveikatos organizacijos asamblėjoje
Gegužės 21 -26 dienomis Ženevoje, Šveicarijoje, vyksta Pasaulinės sveikatos organizacijos
visuotinė asamblėja, į kurią pakviestos beveik dviejų šimtų pasaulio valstybių delegacijos.
Joje dalyvauja ir Šventojo Sosto delegacija, kuriai vadovauja arkivyskupas
Zygmunt Zimowski, Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas.
Gegužės
23 dieną jis pasisakė bendrojoje asamblėjos diskusijoje apie visuotinės sveikatos
apsaugos sistemas, kurios solidariai ir lygiai visiems piliečiams teiktų pamatines
sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugas.
Pasak arkivyskupo Zimowski, tarptautinė
bendruomenė yra įvardijusi tikslą siekti, kad kiekvienoje šalyje veiktų tokios sistemos,
leidžiančios piliečiams gauti pagrindines paslaugas už priimtiną kainą, neįsiskolinant.
Nors kai kuriose valstybėse padaryta nemaža pažanga, tačiau kelio liko dar daug ir
įsipareigojimas įvairiais lygiais turi išlikti. Šventojo Sosto delegacija remia siūlymą
įtraukti visuotinės sveikatos apsaugos klausimą į bendresnes aukšto lygio diskusijas
apie medicininį ir socialinį vystymasį.
2012 balandžio forume apie visuotinę
sveikatos apsaugą, sušauktame Meksikoje, konstatuota, jog valstybės su augančiomis
ekonomikomis skiria daug dėmesio tokiai apsaugai ir tai yra padrąsinantis veiksnys.
Tačiau, akcentavo arkivyskupas Zimowski, geresnė tų valstybių piliečių sveikata nepriklauso
tik nuo ekonominių resursų, bet ir nuo gerų politinių programų. Šventojo Sosto delegacija
įsitikinusi, kad kuriant visuotinę sveikatos apsaugos sistemą tuo pačiu reikia siekti
tokių vertybių, kaip lygybė, žmogaus teisės, socialinis teisingumas.
Kita
vertus, jei žemo ir vidutinio uždarbio šalys parodė, kad pažanga sveikatos apsaugos
srityje nėra tik aukšto uždarbio lygio valstybių prerogatyva, joms vis tik reikia
industrializuotų ir išsivysčiusių valstybių pagalbos – technologinės ir finansinės.
Čia labai svarbus tarptautinis solidarumas.
Trečias Popiežiškosios sveikatos
sielovados tarybos pirmininko paminėtas dalykas buvo tai, kad sveikatos apsauga nėra
tik valstybinio aparato uždavinys. Jam reikia pilietinės visuomenės paramos. Valstybės
taip pat turėtų pripažinti ir remti tas iniciatyvas, kurios spontaniškai gimsta iš
įvairių socialinių susivienijimų ar jėgų, siekiant padėti žmonėms. 120 000 katalikų
Bažnyčios socialinių ir medicininių institucijų, įkvėptų artimo meilės, yra pilnavertė
šių susivienijimų dalis, veikianti sveikatos srityje.
Šiuo požiūriu daugelyje
žemesnio išsivystymo valstybių katalikų Bažnyčia yra strateginis partneris sveikatos
apsaugos srityje. Neretai katalikiškos institucijos veikia atokiausiose vietovėse
tarp skurdžiausių populiacijos sluoksnių, kurie kitaip neturėtų galimybės gauti sveikatos
priežiūros paslaugų.
Jų veikla nusipelno pripažinimo, o vyriausybės ir tarptautinės
agentūros, atsižvelgdamos į jų specifiškumą, neturėtų versti jas dalyvauti morališkai
joms nepriimtinuose veiksmuose. (Vatikano radijas)