JAV katalikiškos institucijos ir organizacijos pateikė 12 federalinių ieškinių

Gegužės 21 dieną, pirmadienį, keturiasdešimt trys katalikiškos institucijos, tarp kurių trylika vyskupijų, du dideli ir žinomi katalikiški universitetai, dešimtys katalikiškų sveikatos institucijų, pateikė 12 skirtingų federalinių ieškinių prieš JAV Sveikatos apsaugos departamentą (HHS).

Visi ieškiniai yra nukreipti prieš JAV prezidento Obamos administracijos remiamą normą, jog ir katalikiškos institucijos savo darbuotojams turi privalomai apmokėti tokį draudimą, kuris apima sterilizaciją, kontracepciją ir kai kurias abortuojančias priemones, netgi jei tai eina prieš darbdavio ir paties darbuotojo (religinius) įsitikinimus. Toks žingsnis žengtas po ilgų pokalbių ir nesėkmingų derybų su valdžios pareigūnais.

Pastarieji tvirtino, kad normos tikslas yra visiems užtikrinti „reprodukcines paslaugas“. Tai, esą, grynai medicininis klausimas.

Tačiau įvairiuose komunikatuose ieškinių teikėjai tvirtino, jog debatuose dėl šios normos sprendžiama dėl daug platesnio klausimo – religijos laisvės, kuri nuo pat pradžių buvo nepaprastai svarbi ir pamatinė JAV istorijoje ir jos santvarkoje. Obamos administracijos veiksmai ją pažeidžia.

Norint suprasti šį kaltinimą, reikia pažvelgti šiek tiek atidžiau į jau ilgai trunkantį ginčą tarp JAV katalikų ir prezidento Obamos administracijos. Pirmiausia, reikia pasakyti, kad katalikų Bažnyčia rėmė ir dabar remia Obamos pradėtą sveikatos apsaugos reformą, kuria buvo siekiama sukurti visuotinę sveikatos apsaugos sistemą, dar neegzistuojančią.

Pozicijos išsiskyrė ne dėl šios reformos reikalingumo, bet dėl kai kurių jos elementų – abortų finansavimo federalinėmis lėšomis, o dabar – dėl draudimo paketo, kuris apima kategorijas, prieštaraujančiais katalikų religiniams įsitikinimams ir moralei.

Tačiau šioje vietoje reikia dar vieno patikslinimo – katalikų Bažnyčia ir jos institucijos nesiekia uždrausti moterims, kurios to nori, įsigyti ir naudoti kontraceptines priemones; nesiekia uždrausti jas pardavinėti toms institucijoms, kurios to nori, ir neneigia JAV administracijos pareigūnų teisės pasisakyti, jei nori, už kontracepciją. Katalikiška moralė pateikia motyvus, kodėl nepritaria kontracepcijai, bet po to kiekvienas asmuo, taip pat ir katalikai, savo sąžinėse sprendžia dėl jos naudojimo. Kontraceptinės priemonės yra plačiai prieinamos ir pigios, visi norintys gali nesunkiai jų įsigyti.

Konflikto židinys yra ne čia, o kitur: JAV Sveikatos apsaugos departamentas pateikė naują religinių organizacijų apibrėžimą, kuris iš esmės ydingas. Departamentas sutiko su iš religijos laisvės principo išplaukiančia pasekme, kad religinės švietimo ir sveikatos organizacijos neprivalo taikyti departamento sprendimų, kurie prieštarauja jų įsitikinimams. Joms suteikiama išimtis.

Tačiau po to pateikė apibrėžimą, pasak kurio religinės institucijos yra tos, kurios atitinka keturis kriterijus: religinių vertybių įgyvendinimas yra institucijos tikslas; institucija įdarbina jos religines nuostatas priimančius asmenis; institucija teikia paslaugas asmenims, kurie taip pat išpažįsta jos religines nuostatas; institucija laikosi nepelno režimo.

Pagal šį apibrėžimą katalikiški universitetai ir katalikiškos ligoninėmis tampa „nereliginėmis“ organizacijomis vien todėl, kad jos atviros yra visiems: katalikams, nekatalikams, netikintiems, bet kokių pažiūrų žmonėms. Kad katalikiška ligoninė būtų pripažįstama „religine - katalikiška“ ir gautų JAV Sveikatos departamento išimtį, ji turėtų teikti paslaugas tik katalikams. Bet juk būtent krikščioniška artimo meilė motyvuoja atvirumą ir pagalbą bet kokiam ligoniui, nepriklausomai nuo jo kilmės ar pažiūrų. Sveikai nuovokai prieštarauja požiūris, kad katalikiška ligoninė nebėra religine organizacija todėl, kad gydo ir nekatalikus.

Galima pasakyt ir kitaip: JAV administracija pradėjo savavališkai nustatinėti, kas yra pakankamai „religinė“ organizacija, o kas ne. Ji, grasindama milijoninėmis baudomis, verčia tas organizacijas priimti joms priešingas nuostatas ir praktikas. Valstybė religines organizacijas verčia savo satelitais, savo valios vykdytojais. Visa tai yra jos kompetencijos peržengimas, religijos laisvės pažeidimas ir pačių JAV principų iškraipymas.

Sveikatos departamento normos tikslas, gerbiamo dienraščio „Wall Street Journal“ puslapiuose rašo žymi katalikų intelektualė ir Harvardo teisės profesorė Mary Ann Glendon, nėra moterų sveikatos apsauga, o greičiau religinių organizacijų palenkimas savo politiniams siekiams.

JAV yra apie 200 universitetinio lygio katalikiškų švietimo institucijų, beveik 7000 pagrindinių ir vidurinių mokyklų, 600 ligoninių, kuriose dirba apie 700 000 darbuotojų, 1400 priežiūros centrų. Praktiškai visos šios institucijos negautų JAV sveikatos departamento išimties ir dėl jų teisių vyksta kova. Prie jos šliejasi ir kitos konfesijos, taipogi ir tie, kurie gal asmeniškai pasisako už kontracepciją, tačiau, suprasdami diskusijos esmę, pilnai gerbia religijos laisvę. (Vatikano radijas)