Klaipėdoje penktadienį vyko tradicinių giedojimų vakaras

Jau treji metai Klaipėdos etnokultūros centre vyksta edukaciniai vakarai „Tradiciniai giedojimai“. Gegužės 18 dienos pavakare miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai giedojimai. Šventieji giesmėse. Patronų giesmės“. Vakaro svečiai iš Vilniaus bernardinų bažnyčios, kantičkinių giesmių grupė. Vakarą vedė idėjos bendraautorius, Klaipėdos universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra.

Skambia giesme „Garbė Marijai, šlovė Marijai“ prasidėjo vakaras, skirtas šventiesiems. Renginio vedantysis gausiai auditorijai kalbėjo ką Bažnyčios mokymas teigia apie šventuosius, aiškindamas skirtumus tarp palaimintųjų ir šventųjų. „Labai simboliška, jog apie šventuosius kalbame gegužės 18 d., nes tai palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II gimtadienis, palaimintojo, kuris per visą Bažnyčios istoriją daugiausia palaimintųjų ir šventųjų yra paskelbęs, o šiandien pats yra Dievo artumoje“ – kalbėjo kunigas.

Nuo pirmųjų krikščionybės amžių krikščionys rinkdavosi prie tikėjimo kankinių kapų, katakombose ir šventųjų artumas, buvo tartum liudijimas gyvo tikėjimo. Katalikų liaudiškojo pamaldumo praktikose šventųjų kultas taip pat labai svarbus. Popiežius Benediktas XVI priminė: „Liaudies pamaldumas yra didis Bažnyčios lobis, padedantis žmonėms pačiu nuoširdžiausiu būdu išreikšti savo tikėjimą. Senieji gestai ir ženklai, perduodami iš kartos į kartą, išmokstami iš tėvų ir senelių, yra turtas, kurį būtina saugoti (...) Tai kartu labai svarbi priemonė solidarumo ir artimo meilės skatinimui, šeimų vienybės ir bendruomenių narių draugystės stiprinimui“. Kun. S. Stumbra pristatė kokie svarbūs krikščioniškoje liaudies kultūroje buvo šventieji globėjai (patronai), stengtasi šventojo globėjo paveikslą ar statulą namie turėti, net per šermenis buvo giedamos Patronų giesmės.

Po įžanginio vakaro vedėjo žodžio, suskambo giesmės. Skambėjo giesmės iš Žemaičių vyskupo M. Valančiaus leistų Kantičkų. Giesmės liudijo apie šventųjų, Juozapo, Jurgio, Marijos Magdalenos, Barboros, Pranciškaus Asyžiečio, Jono Nepomuko, kilnų ir tikėjimo galia persmelktą gyvenimą.

Vakaro svečiai pristatė giesmių melodijas, užrašytas Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, ekspedicijų metu, bet tai netrukdė renginio dalyviams jungtis į bendrą giedojimą, o tik praturtino pažintimi su gražiomis, bet kitokiomis tų pačių giesmių melodijomis, giedamomis skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Vakarą užbaigė bendra giesmė iš Kantičkų „Garbinkie, dūšia manoji“ – skirta Švč. M. Marijai.

Renginio dalyvių gausa, gražiausias liudijimas, jog trejus metus vykstantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ yra reikalingi miesto žmogui, kuriam taip sunku išlaikyti savo tautinį-religinį tapatumą, kai natūrali tikėjimo praktika vis sunkiau perduodama per šeimą. Šie renginiai atliepia Naujosios Evangelizacijos minčiai, kurią naujai suformulavo kard. Timothy Dolan: „naujasis evangelizavimas savaime įpareigoja skelbti Jėzų ne tik ad extra, bet visų pirma ad intra, tikintiesiems ir kultūroms, kuriose Evangelijos druska nustojo sūrumo“.

(kun. Saulius Stumbra, Klaipėda / Vatikano radijas)