2012-05-16 18:41:30

Bendroji trečiadienio audiencija. Meldžiantis Dvasia ateina pagalbon


Paskutiniosiose katechezėse kalbėjome apie maldą Apaštalų Darbuose, šiandien norėčiau pradėti kalbėti apie malda šv. Pauliaus, tautų apaštalo, laiškuose, - trečiadienio bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje susirinkusiems maldininkams sakė Benediktas XVI.

Neatsitiktinai, anot popiežiaus, Pauliaus laiškai prasideda ir baigiasi su malda: pradžioje su pašlovinimu ir palaiminimu, pabaigoje su Dievo palaiminimo bendruomenei, kuriai laiškas adresuotas, linkėjimu.

Šv. Pauliaus laiškuose rasime labai daug maldos išraiškų: prašymų, laiminimų, šlovinimų, užtarimų, himnų ir maldavimų. Tokia įvairovė rodo, kad malda persmelkia visas jo ir tų bendruomenių, į kurias jis kreipiasi, situacijas.

Pirmas dalykas, kurį Apaštalas nori mums padėti suprasti, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - yra tai, kad malda nėra tik mūsų pačių atliktas geras darbas Dievo atžvilgiu, mūsų pačių veiksmas. Malda pirmiausia yra dovana.

„O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais“, laiške Romiečiams rašo Paulius ir gerai žinome, kad tai tiesa. Mes juk nežinome kaip melstis, norime kreiptis į Dievą, bet Jis kažkur toli, mums trūksta tinkamų žodžių ir kalbos kreiptis į Jį. Tačiau galime atsiverti ir laukti, kol pats Dievas mums padės. Apaštalas Paulius mums sako, kad būtent šis troškimas užmegzti dialogą su Dievu yra malda, kurią Šventoji Dvasia priima. Per Šventąją Dvasią mūsų silpnumas tampa tikru kontaktu su Dievu. Šventoji Dvasia padeda mums suprasti, ką norime pasakyti Dievui.

Maldoje labiau nei kitur patiriame mūsų ribotumą, mūsų skurdumą ir silpnumą, nes atsiduriame prieš Dievo visagalybę. Kuo didesnę pažangą darome maldoje, tuo labiau suvokiame savo ribotumą. Todėl auga poreikis su visišku pasitikėjimu atsiduoti Dievui.

Pasak Benedikto XVI, priėmus Šventąją Dvasią kaip vidinį mūsų veikimo principą, galima išryškinti tris pasekmes.

Pirma, tampame pajėgūs įveikti visas baimės ir vergovės formas, patiriame tikrą Dievo vaikų laisvę. Be maldos atsiduriame kitoje laiške Romiečiams apaštalo Pauliaus aprašytoje situacijoje: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“. Patiriame susvetimėjimą savo pačių atžvilgiu, naikiname savo pačių laisvę. Tokios yra gimtosios nuodėmės pasekmės. Iš šios nuodėmės vergovės išsilaisviname ne savo valia, o per Šventosios Dvasios dovanotą laisvę, kuri yra laisvė nuo blogio ir nuodėmės, laisvė gėriui, gyvenimui ir Dievui.

Kita Kristaus Dvasios veikimo mumyse pasekmė yra ta, kad santykis su Dievu tampa toks gilus, kad nebegali būti išardytas. Tada suprantame, kad malda mūsų neišlaisvina iš išbandymų ar kančių, tačiau padeda tai išgyventi kartu su Kristumi, jo šlovės perspektyvoje. Dažnai savo maldoje prašome būti išlaisvinti iš fizinio ar dvasinio blogio. Ir dažnai mums lieka įspūdis, kad nesame išklausomi, todėl nusiviliame, prarandame drąsą. Iš tiesų nėra žmogaus šauksmo, kurio Dievas neišklausytų, nuolatinė ir ištikima malda tai padeda suprasti, kaip ir apaštalui Pauliui, kad „šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“. Malda nepanaikina kančios, tačiau padeda ją išgyventi su nauja jėga.

Trečia, maldoje tikintysis atsiveria visai žmonijai ir visai kūrinijai. Šventosios Dvasios remiama malda niekad mūsų neuždaro, neizoliuoja. Priešingai, leidžia mums dalintis, priimti kitų kentėjimus, užtarti kitus. Per tokią maldą prisidedame prie pasaulio išgelbėjimo darbo.

*

Po katechezės Benediktas XVI priminė apie antradienį, gegužės 15-ąją minėtą Tarptautinę šeimų dieną, kuriai šiais metais Jungtinių Tautų Organizacija skyrė temą apie šeimyninio gyvenimo ir darbo suderinimą. Darbas neturėtų trukdyti šeimai, tačiau ją paremti, padėti šeimai užmegzti kontaktą su visuomene ir Bažnyčia. Linkiu, kad sekmadienis, Viešpaties diena ir savaitės Velykos, būtų poilsio diena ir proga stiprinti šeimos ryšius, - sakė popiežius, po to įvairiomis kalbomis pasveikinęs didesnes piligrimų grupes šv. Petro aikštėje. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.