Apsilankymu San Sepolcro mieste Šventasis Tėvas užbaigė vizitą Toskanoje; dėl blogo oro negalėjo aplankyti Vernos kalno vienuolyno.

Vidurio Italiją sekmadienį užklupusi audra privertė keisti Šventojo Tėvo apaštališkosios kelionės į Toskaną programą. Po apsilankymo Arezzo mieste, kur Šventasis Tėvas aukojo sekmadienio Mišias, po pietų buvo numatytas apsilankymas garsiajame Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, kuriame šv. Pranciškus 1224 m. gavo stigmas – jo kūne atsivėrė Viešpaties kančios žaizdos.

Deja, dėl smarkaus lietaus, sraigtasparnis būtų negalėjęs saugiai nutūpti aikštelėje ant Vernos kalno, dėl to šios vizito dalies atsisakyta. Vis dėlto viešai paskelbtas Popiežiaus kalbos tekstas, kurį jis būtų turėjęs perskaityti lankydamasis pas Vernos kalno pranciškonų bendruomenę.

Neperskaitytoje, bet viešai paskelbtoje Šventojo Tėvo kalboje sakoma, kad Pranciškaus mokinystės kelias nuvedė jį iki visiško susivienijimo su mokytoju, net iki dalijimosi žaizdomis – didžiausios meilės ženklais. Šlovingame Kristaus kryžiuje atsispindi visa pasaulio kančia, tačiau dar labiau jis šviečia begaline Dievo meile žmogui. Vieta, kur šv. Pranciškus gavo Viešpaties stigmas, visus tikinčiuosius ragina suvokti tikrą meilės ir gyvenimo prasmę, kviečia pakelti akis nuo to kas žemiška ir netvaru ir kontempliuoti Viešpatį, tobulo džiaugsmo šaltinį, kad jis mus pripildytų savo meilės.

„Aukščiausias, visagali, gerasis Viešpatie, Tau šlovė, garbė, gyrius ir visi palaiminimai“, - savo „Saulės giesmėje“ sakė šv. Pranciškus, suvokęs, kad Dievo meilės šviesa perkeičia žmogų ir visą kūriniją, kad šlovinguoju Kristaus kryžiumi srūvantis kraujas, įsisunkia į žemę ir atgaivina išdžiuvusius Adomo kaulus. Tie kaulai – tai mes visi. Mes galime atgauti džiaugsmą ir pasukti šventumo keliu, kopti aukštyn, link Dievo.

Negalėdamas aplankyti Vernos kalno vienuolyno, Popiežius savo kelionę tęsė San Sepolcro mieste, kitados buvusiame atskiros vyskupijos centru, o dabar priklausančiame jungtinei Arezzo – Cortona – San Sepolcro vyskupijai. Šiemet sukanka 1000 metų nuo tenykštės konkatedros pastatymo.

Pirmiausiai Benediktas XVI privačiai aplankė katedrą ir valandėlę susikaupė maldoje prie vadinamojo Šventojo Veido – didžiulės medinės skulptūros, menančios Karolio Didžiojo laikus. Paskui, miesto aikštėje susitiko su vietiniais tikinčiaisiais. Sveikindamas juos, paminėjo ilgametę krikščionišką šio miesto tradiciją, apie kurią iškalbiausiai liudija tūkstantmetį mininti katedra. Popiežius ragino iš garbingos praeities semtis jėgų savo krikščioniškos tapatybės gaivinimui; visais amžiais aktualias krikščioniškas svetingumo ir atvirumo vertybes pritaikyti šiandienai, Dievo meilę ir artimo meilę derinti dabartinio gyvenimo sąlygomis.

Popiežius pabrėžė, kad ypatingas vaidmuo skirtas katalikams pasauliečiams. Šiandien reikia, - sakė jis, - kad Bažnyčios vardu pasaulyje veiktų susipratę tikintys pasauliečiai, išmanantys pasaulio reikalus ir pasiryžę nepaisyti vien dalinių interesų ir šališkų požiūrių. Individo gėris neturi būti keliamas aukščiau bendro gėrio; krikščionys privalo prisidėti prie naujos viešojo gyvenimo etikos kūrimo.

Šiandien daug kas nusivylę politika ir angažavimusi į visuomeninį veikimą, tad Popiežius pirmiausia jaunimą ragino drąsiai, atsakingai ir su meile imtis darbo bendram labui. „Jaunimą raginu nesitenkinti tuo, kas maža. Drįskite siekti didelių dalykų! Suteikite naują skonį visuomeniniam gyvenimui, pasūdykite jį sąžiningumu ir dosnia pagalba artimui! Tai, kad katedra pastatyta jūsų miesto centre, yra tarsi raginimas kelti akis į Dangų, nuolatos siekti dvasinių vertybių ir Dievo artumo, kuris nenuskurdina mūsų kasdienybės, bet padeda gyventi dar pilnesnį gyvenimą“, - kalbėjo Popiežius sekmadienio vakarą užbaigdamas savo vizitą Toskanoje. (Vatikano radijas)