Dar vieną didžiulę reakcijų bangą sukėlė gegužės pradžioje britų nacionalinio transliuotojo
parengtas dokumentinis filmas „Katalikų Bažnyčios gėda“, kuriame nagrinėjamos vienos
1975 metų pedofilijos bylos aplinkybės. Kaltinamasis buvo premonstratų kongregacijos
kunigas Brendan Smith, praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje nuteistas už daug
mažamečių ir nepilnamečių lytinio išnaudojimo atvejų.
BBC parengtame filme
paminėtas faktas, kad apklausiant vieną iš pedofilo aukų, dalyvavo kardinolas Sean
Brady, tuomet dar jaunas, 36 metų kunigas, o šiandien Armagho arkivyskupas ir Airijos
primas. Pasak filmo rengėjų, žinodamas apie pedofilo nusikaltimus Brady nieko nedarė,
juos slėpė. Parodžius filmą, daug pasipiktinusių žmonių, politikų, žiniasklaidos apžvalgininkų
reikalavo kardinolo atsistatydinimo.
Tačiau netrukus Armagho arkivyskupijos
interneto portale buvo paskelbta išsami paaiškinamoji nota, kurioje nurodoma, kur
BBC filmas klaidinančiai interpretuoja, galbūt ir sąmoningai, kaip galima spręsti
iš to, kad visai ignoruota prieš šešias savaites filmo rengėjams perduota informacija.
Notoje
pirmiausia aiškiai pareiškiama, kad kunigo Brendan Smith nesustabdymas, turint rankoje
parodymus, buvo bažnytinių autoritetų klaida ir teisingumo išdavystė. „Pripažįstu,
kad buvau dalis žalingos tylėjimo kultūros, kuri šiuo metu jau praeitis“, cituojamas
notoje kardinolas Brady.
Tačiau kalbant apie konkrečią BBC filmo peršamą versiją
apie 1975 metų bylą, joje daug rimtų perlenkimų ir nesupratimo. Visų pirma, teigimas,
jog kunigas Brady buvo bylos tyrėjas ir turėjo kokių nors sprendimo galių, yra melagingas.
Kaip aiškiai rodo bylos dokumentai, tyrėjai buvo kiti asmenys, o Brady paprasčiausiai
atliko raštininko darbą: užrašinėjo apklausiamo paauglio atsakymus. Vėliau savo paties
iniciatyva paklausinėjo kitą jaunuolį, kuris buvo paminėtas pirmojoje apklausoje,
tačiau daugiau su byla reikalų nebeturėjo.
Kita BBC filme ignoruota aplinkybė
buvo ta, kad 1975 metais nei Airijos valstybė, nei Bažnyčia neturėjo gairių ar procedūrų
kaip reaguoti į kaltinimus pedofilija. To trūko visiems – kunigams, mokytojams, policininkams.
Tačiau net ir pagal dabartines griežtas procedūras apklausos atsakymus užrašinėjantis
raštininkas neprivalėtų eiti į policiją – tokia atsakomybė tenka kitam, specialiai parengtam
atsakingajam, su aiškiai apibrėžtomis kompetencijomis.
BBC filmo komentarai
ir Brady vaidmens aptarimas teikia klaidingą įspūdį, kad jis buvęs vienintelis žmogus
žinojęs apie kunigą pedofilą ir turėjęs galių jį nušalinti. Tai netiesa. Tuomet Brady,
kaip paprastas kunigas, neturėjo kitam kunigui jokių teisinių galių ar svertų. Tačiau
jas turėjo premonstratų kongregacijos vyresnieji, kuriems duomenys tuoj pat buvo perduoti.
Todėl, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje jis išgirdo, kad kunigas
Smith nebuvo nušalintas ir toliau vykdė nusikaltimus, kaip ir kiti, pasijautė išduotas
tų, kurie turėjo galias sustabdyti pedofilą, rašo kardinolas Brady ir priduria, kad
jis pilnai ir viešai rėmė dabartines antipedofilines procedūras, kurios nebeleidžia
kartotis praeities tragedijoms.
Taip pat, rašo kardinolas Brady, iš konteksto
buvo ištrauktas jo pareiškimas vienoje televizijos laidoje, kad jis atsistatydins,
jei paaiškės, kad dėl jo aplaidumo ir pareigų nevykdymo kokioje pedofilijos byloje
vaiko lytinis išnaudojimas galėjo tęstis. Tačiau pažvelgus į minėtos televizijos laidos
kontekstą yra aišku, kad kalbėta jau iš vyskupo pozicijos, turint vyskupo atsakomybę
ir teisines galias. Visiškai neadekvatu šiuos žodžius taikyti 1975 metų situacijai.
Galiausiai,
BBC programa leido suprasti, kad į jų klausimus kardinolui Brady nieko nebuvo atsakyta.
Tai tyčinis iškraipymas, nes, kaip minėta, išsamūs atsakymai buvo pateikti šešias
savaites prieš filmo transliaciją.
Tuo tarpu kalbant apie tragišką vaikų lytinio
išnaudojimo reiškinį, šiandien valstybė ir Bažnyčia turi tvirtas reagavimo procedūras,
kurias reikia pilnai remti ir ryžtingai laikytis, pabrėžiama Airijos ganytojo notoje.
(Vatikano radijas)