Pristatytas 50-asis tarptautinis Eucharistinis kongresas

Ketvirtadienį Romoje buvo pristatytas 50-asis Tarptautinis eucharistinis kongresas, kurio tema yra „Eucharistija: bendrystė su Kristumi ir vienas su kitu“.

Arkivyskupas Piero Marini, Popiežiškojo komiteto Tarptautiniams eucharistiniams kongresams pirmininkas, priminė, kad kongresas vyks birželio 10-17 dienomis Dubline, Airijoje. Oficialiai visam renginiui vadovaus kardinolas Marc Oullet, Vyskupų kongregacijos prefektas. Jis bus vedantysis celebrantas birželio 10 dienos Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės šventosiose Mišiose. Birželio 11 diena bus skirta ekumeninei dimensijai, sutelkiant dėmesį į krikšto sakramentą.

Šiaip metais, priminė arkivyskupas Marini, 50-ojo Tarptautinio eucharistinio kongreso organizavimas sutampa su 50-osiomis Vatikano II Susirinkimo pradžios metinėmis. Šis sutapimas yra reikšmingesnis už chronologinį aspektą ir liečią svarbiausią turinį: kongreso tema yra paimta iš Vatikano II Susirinkimo dogminės konstitucijos „Lumen Gentium“ ir turi būti suvokiama Susirinkimo mokymo visumoje. Bažnyčia gyvena Eucharistija, tai Bažnyčios slėpinio šerdis.

Tarptautinio eucharistinio kongreso tema vienys daugybę renginių, susitikimų ir diskusijų, kuriuose dalyvaus tūkstančiai žmonių. Kiekvienas iš jų gaus pamatinį tekstą, įvairiomis kalbomis, kuriame išplėtotos tiek teologinės, tiek sielovadinės įžvalgos apie Eucharistiją Bažnyčios gyvenime. Šis bazinis tekstas, pasak arkivyskupo Marini, yra parengtas Airijos Bažnyčios istorijos perspektyvoje: nereikia užmiršti, kad be šiandieninio sunkaus periodo, Airija turi tūkstantmetę tikėjimo ir kankinystės istoriją, palikusią pėdsakų visoje Europoje.

Eucharistinis kongresas neapsiribos salėmis. Tūkstančiai piligrimų iš įvairiausių pasaulio kampelių užplūs visą Dubliną, visas Dublino parapijas. Vien savanorių yra per du tūkstančius. Kongresas baigsis birželio 17 dieną Mišiomis, kurios bus aukojamos Croke Park stadione, talpinančiame per 80 000 žmonių.

Arkivyskupas Marini taipogi priminė, kad Eucharistiniai kongresai yra pati seniausia taip vadinamojo „keliaujančio Magisteriumo“ forma. Šiandien turime Pasaulines jaunimo dienas, Pasaulinį šeimų susitikimą, įvairias Tarptautines dienas Bažnyčios kalendoriuje, tačiau ilgą laiką būtent Eucharistiniai kongresai, kurių pirmasis surengtas 1881 metais, buvo vienintelė proga suburti visuotinės Bažnyčios narius iš visų kontinentų aplink Eucharistiją.

Eucharistinio kongreso uždarymą ir atidarymą transliuos nacionalinė Airijos televizija, labai išsamius reportažus darys penki katalikiški televizijos kanalai ir septyni interneto portalai, neskaičiuojant šimtų kitų žurnalistų, atstovaujančių mažesnes žiniasklaidos priemones.

Kitas pranešėjas, Dublino arkivyskupas Diarmuid Martin, priminė, kad paskutinį kartą Dubline Eucharistinis kongresas buvo surengtas 1932 metais ir pasakojo, kad vos prieš dvi savaites jis susitiko su jame dalyvavusiais vyrais ir moterimis. Nepaisant, kad jiems jau per devyniasdešimt metų, nuostabu buvo klausytis jų gyvų jaunystės atsiminimų.

Dublino arkivyskupas taip pat priminė, kad 1932 metų kongresas buvo surengtas praėjus vos dešimčiai metų po brolžudiško pilietinio karo, kuris baisiai sužeidė ir padalijo visuomenę. Šiame kontekste Eucharistinis kongresas tapo susitaikymo ir vienybės atkūrimo vieta. Pirmą kartą po Airijos nepriklausomybės iškovojimo priešingose pusėse buvę žmonės susirinko kartu. Eucharistija turi galią sutaikyti ir suvienyti. Bendrystė su Kristumi maitina bendrystę ir susitaikymą su artimu.

50-asis Tarptautinis Eucharistinis kongresas dar kartą taps susitaikymo ir atnaujinimo proga šiandieniniuose pasidalijimuose.

Dar vienas pranešėjas ir Tarptautinio eucharistinio kongreso organizatorius kun. Vittore Boccardi sakė, kad Eucharistinių kongresų tradicija ateina iš praeities, tačiau nėra praėjusi. Jis priminė, kad pirmojo tokio kongreso iniciatorė buvo moteris pasaulietė Émilie-Marie Tamisier (1834-1910).

Eucharistinių kongresų tradicija, kad išliktų vaisinga, patyrė daug pokyčių tiek savo formoje, tiek turinyje. Pavyzdžiui, kaip minėta, juose palaipsniui buvo integruotis Vatikano II Susirinkimo nuostatos. Todėl tokie kongresai išlieka atnaujinimo ir evangelizavimo vieta. (Vatikano radijas)