Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Be Jėzaus mes nieko negalime“.

Penktojo Velykų sekmadienio Evangelija prasideda vynuogyno vaizdiniu, - sakė popiežius Benediktas XVI prieš vidudienio maldą komentuodamas šio sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį. „Jėzus kalbėjo savo mokiniams: Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas“ (Jn 15,1). Biblijoje dažnai Izraelis, kai būna Dievui ištikimas, palyginamas su gerą derlių duodančiu vynuogynu, o kai nutolsta nuo Dievo – sakoma, kad ji nevaisingas, kad jis nesugeba duoti „vyno, kuris linksmina žmogaus širdį“ (Ps 104,15). Tikrasis Dievo vynuogynas, tikrasis vynmedis, yra Jėzus, kuris savąja meilės auka mus dovanoja išganymą, parodo kelią, kuriuo eidami ir mes galime priklausyti šitam vynuogynui. Kaip Kristus pasilieka Tėvo meilėje, taip ir mokiniai, Mokytojo žodžiu išmintingai apgenėti (plg. Jn 15,2-4), su Juo susivieniję tampa vaisingomis šakelėmis, duodančiomis gausų derlių. Šv. Pranciškus Salezas rašo: „Iš kamieno išaugusi šaka veda vaisius ne pati iš savęs, bet kamieno dėka. Mes esame sujungti meilės ryšiais su Išganytoju, kaip kūno nariai su galva, dėl to ir mūsų gerieji darbai yra ne savaime vertingi, bet Jo dėka“.

Mūsų krikšto dieną, - kalbėjo popiežius Benediktas, - Bažnyčia mus, kaip šakeles, įskiepijo į Jėzaus Velykų slėpinį, į Jį patį. Šitaip mes dalyvaujame Jo dieviškajame gyvenime. Kaip pirmieji mokiniai ir mes, Bažnyčios ganytojų padedami, augame Viešpaties vynuogyne, sujungti su Juo meilės ryšiais. Mes galime duoti meilės vaisius tik tuomet jei tikėjimu esame susivieniję su Viešpačiu, jei „pasiliekame“ Jame. Be jo mes nieko negalime (plg Jn 15,5). Viename laiške, rašytame Gazos dykumoje penktame amžiuje gyvenusiam Jonui Pranašui, buvo klausiama: kaip suderinti tai, kad žmogus yra laisvas ir kad be Dievo jis nieko negali? Atsiskyrėlis atsakė: Jei žmogaus širdis trokšta gėrio ir prašo Dievą pagalbos, gauna jėgų, reikalingų daryti geriems darbams. Tad žmogaus laisvė ir Dievo galia nukreiptos ta pačia kryptimi. Vienybė su Kristumi, tikrasis „pasilikimas“ Jame, garantuoja ir maldos veiksmingumą. Vienuoliktojo amžiaus cistersas palaimintasis Gverikas sako: „Viešpatie Jėzau, be tavęs mes nieko negalime. Tu esi tikrasis sodininkas, vynininkas ir savo sodo prižiūrėtojas. Tu savo sodą apgenėji savuoju žodžiu, jį palaistai savąja dvasia, jį augini savąja galia“.

Brangieji, - kalbėjo Popiežius, - kiekvienas iš mūsų esame tarsi šakelės, kurios auga maldos, sakramentų, artimo meilės darbų, vienybės su Viešpačiu dėka. Kas myli Jėzų, tikrąjį vynmedį, tas duoda daug dvasinių vaisių. Prašykime Dievo Motiną, kad ji mums padėtų būti gerai įskiepytais į Jėzų, idant Jis įkvėptų visus mūsų veiksmus nuo pradžių iki galo. (Vatikano radijas)