Benediktas XVI: kunigystės misija - vesti į tikrą gyvenimą

Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, pagal Mišių Evangeliją vadinamą Gerojo Ganytojo sekmadieniu, visame katalikų pasaulyje meldžiamasi už pašaukimus. Kasmet šią dieną popiežius šventina naujus savosios – Romos – vyskupijos kunigus. Šiemet iš Benedikto XVI rankų kunigystės sakramentą priėmė devyni diakonai, kunigo tarnystei parengti trijose Romos mieste veikiančiose seminarijose.

Paprotys Romoje teikti kunigystės šventimus šį ketvirtąjį Velykų sekmadienį, Gerojo Ganytojo sekmadienį, labai prasmingas, - sakė Popiežius, atkreipdamas dėmesį jog puikiai tarpusavy dera šventimų liturgija, šios dienos Dievo žodis ir Velykinio laikotarpio kontekstas. Ganytojo figūra labai svarbi kunigo tapatybės apibrėžimui, o visą tiesą apie kunigystę įmanoma suprasti tik Kristus mirties ir prisikėlimo slėpinio šviesoje.

Šią dieną skaitoma Evangelijos pagal Joną 10 skyriaus ištrauka, prasideda žodžiais: „Aš – Gerasis Ganytojas“ ir tuoj pat nurodoma svarbiausia jo savybė: „Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“ (Jn 10,11). Štai čia ir yra Dievo apsireiškimo viršūnė ir centras – tai Jėzus, kuris miršta ant kryžiaus, trečiąją dieną keliasi iš numirusių, keliasi su visa savo žmogyste ir šitaip jo prisikėlimas tampa ir mūsų dalimi, mes kiekvienas, visi žmonės, galime su Kristumi pereiti iš mirties į gyvenimą.

Toliau homilijoje Šventasis Tėvas apžvelgė ir kitus Mišių skaitinius. Apaštalų darbų knyga pasakoja apie Petro liudijimą Jeruzalėje tautos vadovų akivaizdoje. Petras atvirai iri drąsiai sako, kad tasai Jėzus, kuris buvo nukryžiuotas, prisikėlė, ir kad „nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4,11-12). Antrajame skaitinyje iš šv. Jono pirmojo laiško sakoma, kad Kristaus Velykų aukos dėka mes tapome Dievo vaikais, kad mes net tik vadinamės Dievai vaikai, bet tikrais jai esme. Savo įsikūnijimu, mirtimi ir prisikėlimu, Šventosios Dvasios atsiuntimu, Kristus mus įvedė į naują žmogaus santykio su Dievu lygmenį. Prisikėlęs Jėzus sako: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jn 20, 17). Štai kur mus veda Gerasis Ganytojas!, - sakė Šventasis Tėvas ir pridūrė, kad kiekvienas kunigas irgi yra pašauktas ten vesti jam patikėtus tikinčiuosius, vesti į tikrą gyvenimą.

Kunigystėje Kristaus auka ir ganytojo misija - eucharistinis ir sielovadinis elementai vienas nuo kito neatskiriami. Jie yra tiesos ir išganomosios galios branduolys, nuo kurio priklauso kiekvienos veiklos veiksmingumas. Žinoma, - sakė Šventasis Tėvas, - čia nekalbame apie psichologinį ar socialinį kunigystės veiksmingumą, bet apie žmogiškumo gelmes paveikiantį Dievo artumą. Jei nešvęstume Kristaus aukos sakramento visi Bažnyčios vykdomi dabai, visas mokymas, prarastų išganomąjį vaisingumą. Tik pro šiuos Velykų aukos „vartus“ visų laikų vyrai ir moterys gali įžengti į amžinąjį gyvenimą, tik eidami šituo „šventuoju keliu“ mes galime nueiti į tikrosios laisvės „pažadėtąją žemę“, kur ramybės ir tikrojo džiaugsmo „vešlios ganyklos žaliuoja“.

* * *

Po Mišių, popiežius Benediktas kalbėjo sekmadienio vidudienio maldą kartu su penkiomis dešimtimis tūkstančių maldininkų šia proga susirinkusių į Šv. Petro aikštę. Jiems Šventasis Tėvas dar kartą priminė, kad šį sekmadienį visa Bažnyčia meldžiasi už pašaukimus. Paminėjęs prieš tai šv. Petro bazilikoje suteiktus kunigystės šventimus, Popiežius sakė, kad tie jaunuoliai, kurie šiandien tapo kunigais, nesiskiria nuo kitų savo bendraamžių. Į jų širdis pasibeldė Dievo meilė ir jie niekaip kitaip negalėjo pasielgti, kaip tik visu savo gyvenimu atsiliepti į tą meilės kvietimą. Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje popiežius Benediktas paminėjo ir du naujus palaimintuosius, kurių beatifikacijos iškilmės vyko šį sekmadienį – Romoje į altorių garbę iškeltą pasaulietį palaimintąjį Juozapą Toniolo; Prancūzijoje – kankinį kunigą palaimintąjį Petrą Adrianą Toulorge. (Vatikano radijas)