Romoje palaimintuoju paskelbtas Juozapas Toniolo

Sekmadienio rytą Šv. Pauliaus bazilikoje už senųjų Romos miesto sienų, Palermo arkivyskupas emeritas Salvatore de Giorgi aukojo Mišias ir jų metu, popiežiaus Benedikto XVI vardu, paskelbė palaimintuoju devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojo pradžioje gyvenusį italą pasaulietį Juozapą (Giuseppe) Toniolo, šeimos tėvą, vieną pagrindinių italų katalikų socialinės veiklos pradininkų ir Bažnyčios socialinio mokymo skelbėją.

Giuseppe Toniolo gimė 1845 m. šiaurės Italijos Treviso mieste, pasiturinčio inžinieriaus šeimoje. Venecijoje katalikiškoje gimnazijoje gavęs gerą vidurinį išsilavinimą, tęsė studijas Paduvos universiteto teisės fakultete, o baigęs iš karto pradėjo akademinę karjerą. Ėmė dėstyti tame pačiam Paduvos universitete, paskui dėstė Paduvos technikos institute ir Venecijos laivybos institute, o po maždaug dešimties metų tapo Modenos universiteto profesoriumi. Nuo pat studijų ir akademinės karjeros pradžios Giuseppe Toniolo pagrindinį dėmesį skyrė ekonomikos srityje galiojančių įstatymų etikos dimensijai. Šia tema jis rašė savo daktaro disertaciją, šia kryptimi vystėsi ir vėlesni jos darbai. Pasak Toniolo, krikščionybėje glūdi tas vertybinis potencialas, kuris gali ištaisyti liberalizmo ir rinkos ekonomikos vidinius trūkumus.

1878 m. Giuseppe Toniolo vedė studijų draugo seserį Maria Schiratti. Su ja susilaikė septynių vaikų, kurių trys anksti mirė. Vėliau, jau suaugusi ir tapusi vienuole, mirė dar viena dukra. Šeimoje viešpatavo tarpusavio pagarba ir meilė. Buvo meldžiamasi šeimos rate; kiekvieną sekmadienį po Mišių tėvas pasikviesdavo visą šeimą į savo darbo kabinetą ir visi aptardavo bažnyčioje girdėtą Evangeliją. Vėliau vaikai atsiminimuose apie Giuseppe Toniolo rašė, kad jis buvo reiklus ir mylintis tėvas, išmintingas ir šventas žmogus.

Devynioliktojo amžiaus pabaigos Italijos katalikai dėl tuometinių istorinių aplinkybių buvo atsidūrę gana keblioje padėtyje. Besivienijanti Italija nušlavė Popiežiaus valstybę. Vieni tai suvokė kaip popiežiui padarytą skriaudą ir su nauja Italija nenorėjo turėti nieko bendra; kiti jautė pareigą kaip krikščionys dalyvauti naujos valstybės politiniame gyvenime. Giuseppe Toniolo iš pradžių stengėsi nesitapatinti nė su viena stovykla, bet vėliau pasuko į katalikišką politinį veikimą, į katalikišką politinę opoziciją liberaliai valstybei. Tuo pačiu laikotarpiu buvo paskelbta ir garsioji popiežiaus Leono XIII socialinė enciklika „Rerum Novarum“. Giuseppe Toniolo aktyviai įsijungė į naują besikuriančios krikščioniškosios demokratijos judėjimą, tačiau bene didžiausias jo paliktas pėdsakas yra vadinamosios Italijos katalikų socialinės savaitės, kurios kasmet rengiamos ir dabar. Garsėjantis kaip principingas visuomenės veikėjas, mylintis šeimos tėvas ir švento gyvenimo žmogus, Giuseppe Toniolo mirė 1918 m. (Vatikano radijas)