Gvatemala. Vyskupo, žmogaus teisių gynėjo, atminimas

Prieš keturiolika metų, 1998-ųjų balandžio 26-ąją, buvo nužudytas Gvatemalos vyskupas Juan José Gerardi, žmogaus teisių gynėjas.

Vyskupui teko vykdyti savo ganytojišką tarnystę sunkiais pilietinio karo Gvatemaloje (1960-1996) metais. Spėjama, kad pusketvirto dešimtmečio žuvo apie 250 000 gvatemaliečių. Nuo pat vyskupavimo pradžios Gerardi darbavosi tarp indėnų bendruomenių, dažnai beteisių ir negalinčių save apginti nuo karinio režimo piktnaudžiavimo. Tad vyskupas Gerardi dažnai tapdavo jų balsu. Jis stipriai rėmė vietinių indėnų majų kalbos lygiateisiškumą ir naudojimą komunikacijos priemonėse, radijuje.

Užimamos pareigos dažnai versdavo protestuoti ir smerkti pilietinio karo žiaurumus. 1980-1983 metų laikotarpiu Quiché vyskupijoje, kuriai jis vadovavo, vyko smarkūs susirėmimai tarp sukilėlių ir karinio-valstybinio režimo pajėgų. Pastarosios nevengdavo žudyti žmones vien dėl įtarimo, jog jie padeda sukilėliams, ar vien dėl taikaus protesto išreiškimo. Taip žuvo šimtai katechetų ar krikščioniškų bendruomenių vadovų.

Dėl kritikos valdžiai po 1980-ųjų metų epizodo Ispanijos ambasadoje, kurio metu žuvo 36 asmenys, vyskupui, grįžtant iš kelionės iš Italijos, buvo uždrausta įvažiuoti į jo paties šalį. Tragiškame įvykyje Ispanijos ambasadoje policijos atakos metu žuvo tiek valstiečiai, atvykę protestuoti dėl kariuomenės įvykdytų lauko žmogžudysčių jų tarpe, ir juos rėmę žmogaus teisių aktyvistai, tiek Ispanijos ambasados darbuotojai. Tik 1982 metais, nuvertus karinio režimo lyderį, vyskupui Gerardi buvo vėl leista grįžti į Gvatemalą.

1988 metais Juan José Gerardi, tuo metu jau Gvatemalos arkivyskupijos augziliaras, įsteigė Arkivyskupijos žmogaus teisių biurą.

1998 metų balandžio 24-ąją šis biuras, vadovaujant vyskupui Gerardi, pristatė ataskaitą „Gvatemala, niekada daugiau“. Tai buvo trejų metų darbas, kuriame, su 700 savanorių pagalba, buvo surinkti liudijimai apie pilietinio karo žiaurumus ir nusikaltimus, daugiausia indėnų bendruomenių atžvilgiu. Iš tūkstančių nužudytųjų, sužalotų, kankintų, prievartautų absoliuti dauguma buvo beginkliai civiliai. Vyskupas Gerardi buvo įsitikinęs, kad siekiant tikros taikos ir susitaikymo, pirmiausia reikia tiesos pripažinimo, reikia istorinės atminties.

Dvi dienas po ataskaitos paskelbimo, 1998 balandžio 26 dieną, vyskupas buvo rastas negyvas savo garaže, su neatpažįstamai betoniniu bloku sutraiškytu veidu. 2001 metais keturi asmenys buvo nuteisti ilgomis įkalinimo bausmėmis už vyskupo nužudymą: trys armijos karininkai ir vienas kunigas, pripažintas jų bendrininku. Tačiau įtarimas, kad ne visi atsakingieji patraukti atsakomybėn išlieka iki šiol. (Vatikano radijas)