Trisomijos 21 atradėjo beatifikacijos byla atkeliavo į Vatikaną

Žymaus prancūzų genetiko Jerome Lejeune beatifikacijos bylos dokumentai balandžio 18 dieną, trečiadienį, atkeliavo į Vatikaną, praneša žinių agentūra „I.Media“.

Šis prancūzų profesorius (1926-1994) išgarsėjo 1958 metais, atrasdamas ryšį tarp 21 chromosomos trisomijos (chromosomos mutacijos) ir Dauno sindromo. Pirmą kartą mokslo istorijoje nustatytas priežastingumas tarp genetinio faktoriaus ir psichinės-intelektualinės sferos. Tuo pačiu šis atradimas tuo metu dar jauname genetikos moksle atvėrė naujus tyrimų horizontus. Todėl profesorius Lejeune laikomas vienu moderniosios genetikos pradininkų. Savo mokslinėje karjeroje Jerome Lejaune padarė ir kitų reikšmingų atradimų, kurie įvertinti daugeliu tarptautinių apdovanojimų ir naryste prestižinėse mokslinėse akademijose ir kitose organizacijose.

Šis mokslininkas taip pat buvo nuoseklus ir gilus katalikas. Jau ne vien mokslinis, tačiau ir moralinis įsipareigojimas buvo kova prieš Dauno sindromą turinčių vaikų diskriminavimą, energingai pasisakė įvairiais bioetikos ir kovos už negimusią gyvybę klausimais.

Dėl šios priežasties ne kartą tapo „prieštaravimo ženklu“. Štai vienas biografinis epizodas – 1969 metais buvo pakviestas į JAV priimti prestižinio genetikų tarpe Williamo Alleno vardo apdovanojimo. Tačiau čia atvykęs pajuto spaudimą pasisakyti už Dauno sindromą turinčių žmogaus embrionų abortus – taip esą nuo vargų bus išgelbėtas ir vaikas, ir šeima. Lejeune pasipiktino, kad jo atradimas naudojamas tokiems apskaičiavimams. Savo kalboje jis gynė Dauno sindromo vaikų orumą ir žmogiškumą, sakydamas, kad jų žudymas prieštarauja moraliniam įstatymui. Po šios kalbos, kurios klausė daug to meto genetikos mokslo elito, aplodismentų nesusilaukė. Žmonai tos dienos vakare rašytame laiške yra žodžiai: „šiandien aš praradau savo medicinos “. Tačiau, galima pridurti, išsaugo vidinę ramybę.

Ne tik kritikos, bet dažnai paprasčiausių patyčių ir netolerancijos Jerome Lejeune susilaukė ir po kelerių metų Prancūzijoje, kurioje prasidėjo debatai dėl aborto įteisinimo. Mokslininkas be užuolankų sakė, kad tai pamina negimusios žmogiškos būtybės orumą. Kaip pastebi jo biografas, tokia jo vieša pozicija pelnė jam ne tik oponentų nepalankumą, bet ir ignoravimą moksliniuose ratuose, mokslinių tyrimo projektų nefinansavimą. Šiandien moralinę diskusiją tęsia „Jerome Lejeune fondas“.

Aplinkybės jį suvedė su popiežiumi Jonu Pauliumi II, šiam dar būnant Krokuvos arkivyskupu. Užsimezgusi draugystė išliko ir po kardinolo Vojtylos išrinkimo apaštalo Petro įpėdiniu. Būtent profesorius Lejeune buvo paskirtas pirmuoju Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininku 1994 metais, kai Jono Pauliaus II troškimu ši akademija buvo įsteigta. Šiuo paskyrimu popiežius išreiškė pagarbą mokslininkui ir krikščioniui – profesorius jau gulėjo mirtinos ligos patale ir po mėnesio mirė: balandžio 3 dieną, Velykų sekmadienį.

Kitą dieną, Velykų pirmadienį, Jonas Paulius II Paryžiaus arkivyskupui kardinolui Jean-Marie Lustiger rašė, jog šiandien liudijame „mirtį didaus XX amžiaus krikščionio, kuriam gyvybės gynimas buvo tapęs apaštalavimu. Yra aišku, kad dabartinėje pasaulio būklėje toks pasauliečių apaštalavimas yra labai reikalingas. Trokštame padėkoti Dievui, gyvybės Autoriui, už visą tai, kas mums buvo profesorius Lejeune, už viską, ką jis padarė gindamas ir skleisdamas žmogaus gyvybės orumą“.

2007 metais, Paryžiaus arkivyskupui patvirtinus, buvo pradėtas Jerome Lejeune beatifikacijos bylos tyrimas vyskupijos lygiu. Jį užbaigus, surinkti liudijimai ir dokumentai balandžio 18 dieną buvo perduoti Popiežiškajai šventųjų skelbimo kongregacijai. (Vatikano radijas)