Galbūt nėra tokios kitos šalies pasaulyje, kaip pietų Korėja, kurioje per pastarąjį
pusę šimto metų būtų tiek atsivertimų į Kristų, rašoma italų katalikų dienraščio „l’Avvenire“
straipsnyje, kurio autorius yra italų misionierius Piero Gheddo. Korėja tapo ne tik
„ekonomikos tigru“, bet ir „Bažnyčios tigru“.
Duomenys iškalbingi. Demografiškai
nuo 1960 metų iki 2010 metų gyventojų skaičius padvigubėjo, šiuo metu siekia apie
48 milijonus. Krikščionių skaičius padidėjo nuo 2 procentų iki 30 procentų. Katalikų
tarp jų yra apie penkis – galbūt pusšešto milijono. Jei prieš keliasdešimt metų kunigų
buvo vos 250, dabar jų yra apie 5000.
Jau kelis dešimtmečius katalikų Bažnyčia
pietų Korėjoje gali vadintis konvertitų Bažnyčia. Kiekvienoje parapijoje kasmet pakrikštijama
po kelis šimtus suaugusiųjų, dažniausiai įtikėjusių budistų, ypač miestuose. Katalikų
bendruomenė ženkliai auga kiekvienais metais, 2008 metais jie peržengė 10 procentų
šalies gyventojų. Kardinolas Nicolas Cheong Jin-suk, Seulo katalikų arkivyskupas,
tvirtino, kad vos per dešimt metų katalikų skaičius šalyje nuo trijų milijonų išaugo
iki, kaip minėta, penkių.
Pietų Korėjoje religijos laisvė yra pilnai gerbiama.
Kodėl krikščionybė yra patraukli korėjiečiams? Be asmeninių, širdies motyvų, galima
paminėti ir kelis socialinius – visų žmonių lygybės idėja, aiškesnė ir žmogaus ieškojimus
labiau atitinkanti dievybės idėja, palyginus su budizmu ar konfucionizmu, kuriuos
daug kas laiko ne religijomis, o žmogiškos išminties sistemomis.
Vienos parapijos
klebonas Paul Kim Bo Rok misionieriui pasakojo, jog jo parapijoje dirba du kunigai
ir keturios vienuolės. Tačiau didžiąją misijos ir religinio ugdymo darbo dalį atlieka
pasauliečiai, pavieniai katechetai arba įvairių judėjimų nariai. Kiekvienais metais
parapijoje du ar tris kartus švenčiami kolektyviai krikštai, kurių metų pakrikštijama
po du ar tris šimtus suaugusiųjų. Pastarieji turi praeiti vienerių metų trukmės katechumenatą,
pasiruošimo ir formacijos laikotarpį. Tai gal per mažai, tačiau norinčių gauti krikščionišką
religinį ugdymą skaičius kitaip neleidžia. Todėl pasikrikštiję raginami stoti į bažnytinius
judėjimus, kad grupėje ir su kitais galėtų gilinti ir stiprinti tikėjimą, kad išmoktų
maldos ir bažnytinio gyvenimo taisyklių. Į religinius įsipareigojimus yra žiūrima
rimtai. Toks korėjiečių mentalitetas: priimti ir įsipareigoti viskam, arba nepriimti
ir visai atsitraukti.
Per šias Velykas, balandžio 8 dieną, Korėjoje ir kitose
misijų šalyse dešimtys tūkstančių katechumenų tapo Bažnyčios nariais. Mums, senajame
Europos kontinente išgyvenantiems tikėjimo krizę, toks Šventosios Dvasios veikimas
jaunose Bažnyčiose yra velykinės vilties ir džiaugsmo injekcija. Neturime būti pesimistais
dėl krikščionybės ir katalikų Bažnyčios ateities, rašo italų misionierius. (Vatikano
radijas)