Pirmadienį, balandžio 16 d. popiežiui sukako 85 metai. Benediktas XVI nuo pat ryto
savo kraštiečiams, atvykusiems iš Vokietijos, aukojo šv. Mišias Vatikano Pauliaus
koplyčioje, paskui ypatingus svečius priėmė specialioje audiencijoje.
Mišių
pradžioje Šventąjį Tėvą su gimtadieniu pasveikino Kardinolų kolegijos dekanas, kard.
Angelo Sodano. Jis padėkojo popiežiui visų dalyvavusių kardinolų vardu už rūpestį
vykdant visuotinio ganytojo tarnystę.
Popiežius Benediktas Mišių homilijoje
sakė, jog Bažnyčios Liturgija tą dieną, kai gimė ir buvo pakrikštytas, balandžio 16-ąją,
iškėlė tris gyvenimo kelrodžius, kurie jam parodė, kur veda gyvenimo kelias ir padėjo
jį surasti.
Popiežius prisiminė, kad balandžio 16 Bažnyčios liturgijoje minima
šv. Bernadeta Subirous, Lurdo regėtoja, be to, minimas vienas iš savotiškiausių Bažnyčios
šventųjų, šv. Benediktas Juozapas Labre. O ypač todėl, kad ši diena yra paženklina
Velykų, Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo slėpinio, nes, sakė popiežius, jis gimė kaip
tik Didįjį šeštadienį, t.y. per vadinamąją Dievo tylos dieną, kai tarsi Dievo nėra,
nes yra miręs, bet taip pat dieną, kai skelbiamas jo Prisikėlimas.
Mažametė
Bernadeta augo sunkiai įsivaizduojamame skurde, niekam netinkamame buvusiame kalėjime.
Mokykla jai buvo neprieinama, tačiau šiek tiek pasimokė iš katekizmo prieš Pirmąją
Komuniją. Tačiau ji buvo tyros širdies, gebėjo matyti Dievo motiną. Joje atsispindėjo
Dievo grožis ir gerumas, sakė popiežius. Marijos nurodymu, ji surado tyrojo vandens
šaltinį. Laikui bėgant šio šaltinio gyvasis vanduo virto Marijos ženklu, rodančiu,
kur atrasti gyvenimo šaltinius, leidžiančius apsivalyti, kad kaip Bernadeta būtume
paprastos ir tyros širdies, gebantys matyti tai kas svarbiausia, būti nuolankiais,
kad širdis taptų reginti, matanti Dievo grožį ir gerumą.
Popiežius prisiminė
tą pačią dieną Bažnyčios liturgijoje minimą prancūzą šventąjį Benediktą Juozapą Labre,
kuris neradęs vietos vienuolynuose, pasirinko beturčio keliautojo dalią, leidosi į
nuolatinę piligriminę kelionę po didžiąsias Europos šventoves. Jis keliavo vedinas
noro paliudyti Dievą ir jo svarbą žmogaus gyvenimui. Iš išmaldos gyvenęs piligrimas
Labre liudija visai Europai, kad tas, kuris atsiveria Dievui nenusigręžia nuo pasaulio
ar žmonių, nes per Dievą yra visų brolis. Per Dievą išnyksta užtvaros ir tik Dievas
gali jas panaikinti, nes Dievo akyse visi esame broliai. Benediktą Juozapą Labre popiežius
pavadino tikru taikos šventuoju, kuris gyveno nejausdamas jokių poreikių, mirė vargšas,
tačiau palaimintas.
Trečias kelrodis visą gyvenimą buvo Didžiojo šeštadienio
ir Velykų slėpinys, nes tą pačią gimimo dieną per Krikšto vandenį ir veikiant Šventajai
Dvasiai atgimiau nauju žmogumi, - sakė Benediktas XVI. - Visa mano gyvenimo istorija
yra panirusi į velykinį slėpinį. Biologinis gyvenimas yra Dievo dovana. Jis randa
pilnatvę tikėjime ir amžino gyvenimo pažade, kurį davė Dievas tikintiesiems. Tačiau
ar gali atgimti garbingo amžiaus žmogus, kaip kad abejojo Simeonas, - klausė Šventasis
Tėvas. - Atgimimas tikrai padovanojamas per krikštą, tačiau turime visą gyvenimą
augti krikštu, visą laiką pasinerti Dieve ir jo pažade, kad tikrai atgimtume didingoje,
vieningoje Dievo šeimoje. Popiežius įsakmiai dėkojo savo gimdytojams ir visiems,
kurie leido jam patirti Dievo buvimą ir lydėjo taip, kad neprarastų Dievo šviesos.
Esu
priešais paskutinę savo gyvenimo kelio atkarpą ir nežinau, kas manęs laukia. Tačiau
žinau, kad yra Dievo šviesa, kad Jis prisikėlė, kad Jo šviesa stipresnė už visą tamsybę,
kad Dievo gerumas stipresnis už bet kokį šio pasaulio blogį. Tai man padeda saugiai
žengti pirmyn, - kalbėjo savo gimtadienio mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI.
(Vatikano radijas)