Saulėtą Didžiojo Penktadienio popietę Klaipėdos miesto tikintieji rinkosi paliudyti
savo tikėjimo. Jau, o gal tik trečią kartą Klaipėdos miesto istorijoje einamas Kristaus
kančios – Kryžiaus kelias miesto gatvėmis. Būriai tikinčiųjų susirinko prie Kristaus
Karaliaus bažnyčios ir šurmuliuojančiu miestu ėjo iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios
– tarytum sujungdami istoriją – nuo seniausios miesto bažnyčios iki tikėjimo persekiojimo
laikus menančios bažnyčios, kuri statyti daugumos senųjų klaipėdiečių lėšomis.
Kryžiaus
nešimą pradėjo Klaipėdos miesto kunigai, skambi ir darni giesmė aidėjo miesto gatvėmis,
vadovaujama Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčios vargonininko Mindaugo Gudžiūno ir didelio
būrio parapijų choristų. Didžiulis kryžius tarytum plaukė žmonių jūroje, nešamas politinių
kalinių ir tremtinių, Jūrininkų, Respublikinės, Universitetinės ligoninės medikų,
tikybos mokytojų, policijos, kariškių, priešgaisrinės apsaugos, miesto mero bei tarybos
narių, skautų, pranciškoniškojo jaunimo ir ateitininkų. Šis Kryžiaus kelias istorinis,
nes pirmą kartą dalyvavo trijų didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai – drauge
su gausia katalikų bendruomene maldoje dalyvavo ir stačiatikių bei liuteronų-evangelikų
bendruomenės.
Kaip anuomet Jeruzalės gatvėmis Jėzus nešė kryžių stumdomas ir
niekinamas taip ir šiandien Kryžiaus kelias sutraukė minias tikinčiųjų, bet dar daugiau
traukė dėmesį skubančių miestiečių, kurių vieni, tarsi susigėdę suko galvas šalin,
antri skubėjo fotografuoti ir filmuoti, ir vos vienas kitas metęs savo bėgimą įsijungė
iš skubančių miesto gatvių i Kryžiaus kelią. Trečius metus Klaipėdos miesto dekano,
kun. Viliaus Viktoravičiaus, rūpesčiu organizuojamas Kryžiaus kelias tampa gražiu
tikėjimo liudijimo ženklu liberalizmo ir tikėjimo ignoravimo nuotaikų kupiname mieste.
Baigę
Kryžiaus kelią tikintieji rinkosi į savo parapijų bažnyčias dalyvauti Kryžiaus pagerbimo
liturgijoje.