Balandžio 2 d. - pal. Jono Pauliaus II žemiškos mirties ir užgimimo Dangui septintosios metinės

Prieš septynerius metus, Atvelykio sekmadienio išvakarėse, jau sugiedojus Dievo Gailestingumo šventės Mišparus, Apaštalikuosiuose rūmuose Vatikane mirė Visuotinės Bažnyčios ganytojas Jonas Paulius II. Buvo 21 val. 37 minutės. Po rūmų langais aikštėje susirinkę tūkstančiai tikinčiųjų nakties tamsoje kalbėjo Rožinio maldą žvelgdami į popiežiaus buto langus, kuriuose, netrukus po jo mirties, sušvito kambariuose įjungta šviesa. Prie mirštančio popiežiaus budėję gydytojai ir bendradarbiai, sekdami velionio sekretoriaus pavyzdžiu, užgiedojo Padėkos himną.

Padėka už popiežiaus Jono Pauliaus II išskirtinį pavyzdingo krikščioniškojo gyvenimo liudijimą buvo visuotinai išreikšta per maldų devyndienį, velionio laidotuves ir beatifikacijos apeigas prieš mažiau nei metus, pernai gegužės 1 dieną, kai popiežius Benediktas XVI savo pirmtaką paskelbė palaimintuoju. Šiuose renginiuose šimtai tūkstančių žmonių iš viso pasaulio Romoje liudijo ypatingą pagarbą Karoliui Wojtylai – Jonui Pauliui, dėkodami Dievui už jo gyvenimą ir pastoracinę veiklą.

Beatifikacijos byla buvo tik vienas etapas jo šventumo pripažinimo kelyje, - pareiškė pirmadienį Vatikano radijui pal. Jono Pauliaus II šventumo bylos postulatorius mons. Slawomir Oder, papasakojęs ir apie dabartinę kanoninės bylos padėtį. Postulatorius pažymėjo, kad dabar yra prasidėjęs laukimo ir tyrimo laikotarpis.

Laukiame Dievo ženklo, kad galėtume pratęsti kanoninę bylą. Tokiu ženklu bus naujas stebuklas, įvykdytas Palaimintojo užtarimu. Šiuo metu, sakė mons. Oder, ateina pranešimai iš viso pasaulio apie patirtas malones, priskirtas pal. Jono Pauliaus II užtarimui. Kai kurie pranešimai yra labai įdomūs. Dabar laukiame atitinkamos dokumentacijos, kad būtų galima pradėti išsamų tyrimą ir gerai apsispręsti.

Monsinjoras pažymėjo, kad Jonas Paulius II daugeliui paliko neišdildomą prisiminimą. Prisirišimą prie šio popiežiaus liudija daugelyje namų kabančios jo nuotraukos, arba Apaštališkojo palaiminimo pergamentas. Prisirišimą liudija ir nenutrūkstantys maldininkų apsilankymai ir jų malda prie Palaimintojo kapo šv. Petro bazilikoje. Pridursime, kad praėjusią savaitę prie pal. Jono Pauliaus II kapo meldėsi skaitlinga grupė maldininkų iš Kauno.

Postulatorius papasakojo apie dar vieną, augančią pamaldumo formą. Vyksta Palaimintojo kraujo relikvijos tarptautinė piligrimystė. Ji buvo pradėta Madride, per Pasaulio jaunimo dienas. Po to relikvijų ampulė Meksikoje apkeliavo visas krašto vyskupijas. Iš ten buvo nuvežta į Kolumbiją. Šiuo metu relikvijorius yra Nigerijoje.

Jono Pauliaus II artimas buvimas su mumis tam tikru būdu primena darbus, kuriuos jis vykdė būdamas gyvas, kaip ir jo tarnystės tarptautinę dimensiją, - sakė lenkas monsinjoras Oder, kuris veda kanoninę Karolio Wojtylos -Jono Pauliaus II kanonizavimo, t.y. skelbimo šventuoju bylą. Pasak jo, šiuo metu galima gal būt dar labiau pajusti kiek daug meilės sklido iš Jono Pauliaus II. Jo buvimas dabar yra juntamas ne taip, kaip per fizinį asmens buvimą, o per mintis, jausmus ir ypač meilę, kurią jis dovanojo.

Dabar, kai Bažnyčia išgyvena įvairius sunkumus ir daug kas jos veikimo nevertina teigiamai, mus sustiprinti gali garsusis Jono Pauliaus II padrąsinimas „Nebijokite atverti Kristui duris“. Jonas Paulius II ne kartą sakė, kad „žmogui Dievo akivaizdoje nėra ko bijoti; žmogus, pasinėręs į Dievą, nebijo nieko“. Palaimintojo Jono Pauliaus II kvietimas „Nebijoti Kristaus“ išlieka itin aktualus, įpareigojantis ir drąsinantis. Jame ataidi apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ (Rom 8,35)

Pasak Vatikano radijo Programų direktoriaus, t. A. Koprowskio, SJ, šventumo pripažinimas turėtų būti susietas su visos Bažnyčios šventėjimo procesu. Per popiežiaus laidotuves išreikšto prašymo „skelbti šventuoju tuoj pat“ prasmė buvo gili. Tačiau taip, kaip jį kartojo pasaulietinė spauda, klaidina, nes Bažnyčia yra tikėjimu grįsta bendruomenė, o ne kokia nors pasaulietinė institucija. Bažnyčia yra keliaujanti bendruomenė, nuo Paskutinės Vakarienės ir Sekminių menės iki laikų pabaigos. Iki susitikimo su Dievu. (Vatikano radijas)