Šventasis Tėvas aukojo Verbų sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė.

Verbų sekmadienis – tai tarsi platūs vartai, pro kuriuos įeiname į Didžiąją savaitę, - sakė popiežius Benediktas Mišių homilijoje. Pradedame minėti svarbiausius Viešpaties Jėzaus žemiškojo gyvenimo įvykius. Jis ateina į Jeruzalę įvykdyti to, apie ką kalba Raštai, būti prikaltas prie kryžiaus ir nuo kryžiaus sosto viešpatauti per amžius, patraukti link savęs visą žmoniją ir visiems padovanoti išganymą.

Į Jeruzalę įžengiantį Jėzų džiūgaujanti minia sveikino Mesijui skirtos 118 psalmės žodžiais: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“ Apie šitą minios džiaugsmą kalba visi keturi evangelistai, liudydami, jog žmonės buvo įsitikinę, kad Jėzaus asmenyje Dievas aplankė savo tautą ir pagaliau atsiuntė nuo seno lauktąjį Mesiją.

Bet kokia gi gilesnė šito džiaugsmo proveržio prasmė? Atsakymą randame žiūrėdami į Šventojo Rašto visumą. Jis mums byloja, jog Mesijas turi įvykdyti patį pirmiausią Dievo pažadą, duotą Abraomui: „Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu... visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“(Pr 12,2-3). Šį pažadą Izraelis visą laiką sergėjo savo maldoje, ypač psalmėse. Dėl to Tasai, kuriam minia šaukia „Garbė!“, kurį vadina „Palaimintuoju“, yra Tasai, kuris palaimins visą žmoniją.

Kas iš tiesų buvo širdyse tų žmonių, kurie šaukė, jog Kristus yra Izraelio karalius? Aišku, - sakė Popiežius Verbų sekmadienio homilijoje, - žmonės vadovavosi savuoju Mesijo supratimu; tikėjosi, kad jis elgsis kaip pranašų žadėtas ir nuo seno lauktas karalius. Tad nenuostabu, kad po kelių dienų ta pati Jeruzalės minia šauks Pilotui: „Nukryžiuok jį!“. Pagaliau ir patys mokiniai, kurie Jėzų sekė ir jo klausėsi, irgi buvo pasimetę. Daugelis žmonių nusivylė, supratę, kad Jėzus ne toks Mesijas ir Izraelio karalius kokio jie tikėjosi.

Čia ir glūdi šiandienės šventės esmė, – sakė Šventasis Tėvas. Kas mums yra Jėzus iš Nazareto? Kaip mes suvokiame Mesiją? Kas mums yra Dievas? Tai esminis klausimas, kurio neįmanoma išvengti. Kaip tik šią savaitę esame kviečiami sekti paskui mūsų karalių, kuris savo sostu pasirinko kryžių. Esame kviečiami eiti paskui Mesiją, kuris mums žada ne žemiškąją laimę, bet dangiškąją Dievo palaimą. Tad turime savęs klausti: kokie yra tikrieji mūsų lūkesčiai, kokių širdies troškimų vedami norime šiuo sekmadieniu pradėti Didžiąją savaitę?

Toliau homilijoje Popiežius kreipėsi į jaunimą, kaip tik šią dieną, Verbų Sekmadienį, švenčiantį vyskupijose minimą Pasaulinę jaunimo dieną: „Šiandien jūsų diena visur pasaulyje, kur tik yra Bažnyčia. Dėl to jus su meile sveikinu!“. Popiežius taip pat priminė Klarą Asyžietę. Kaip tik šį Verbų sekmadienį sukanka 800 metų nuo jos atsivertimo, tai yra apsisprendimo visu gyvenimu sekti Viešpatį. Būdama aštuoniolikos metų, Klara drąsiai pasirinko tikėjima ir meilę, pasiaukojo Kristui ir jame surado tikrąjį džiaugsmą ir ramybę.

Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas homiliją, - šios dienos tebūnie kupinos šlovinimo ir padėkos. Šlovinkime Jėzų kaip tas Jeruzalės jaunimas, šaukęs „Osana!“. Dėkokime Jėzui, nes šią savaitę jis mums dovanos pačią brangiausią dovaną: savo gyvybę, savo kūną ir kraują, savo meilę. Į šią didžiąją dovaną ir mes turime deramai atsiliepti. Turime dovanoti save pačius, savo laiką, maldą, bendrystę su Kristumi, kuris už mus kentėjo, mirė ir prisikėlė.

* * *

Po Mišių, sekmadienio vidudienį Popiežius vadovavo tradicinei Viešpaties angelo maldai. Šia proga keliomis kalbomis jis pasveikino vyskupijose savo Pasaulinę dieną švenčiantį jaunimą. Ypatingas sveikinimas buvo skirtas Brazilijos jaunimui, besiruošiančiam ateinančiais metai Rio de Žaneire vyksiančiam pasauliniam jaunimo susitikimui. Popiežius taip pat pasveikino Verbų sekmadienio Mišiose dalyvavusius beveik šimto šalių jaunimo sielovados atstovus, kurie dalyvavo šiomis dienomis vykusiame tarptautiniame susitikime, skirtame pasirengimams Rio de Žaneire vyksiančioms Pasaulio jaunimo dienoms. (Vatikano radijas)