Prancūzijos vyskupų konferencijos atstovo komentaras po dramos Tulūzoje
Prancūzijoje ketvirtadienį, apie 13 valandą, netoli Pirėnų esančiame Tulūzos mieste
pranešta, jog po 32 valandų apsupties buvo nukautas Mohamed Merah, jaunas, 24 metų
vyras, įtariamas septynių žmonių – trijų karių, trijų žydų mokyklos vaikų ir rabino
nužudymu per pastarąją savaitę. Taip pat beveik neabejotina, kad vyras – alžyriečių
kilmės prancūzas - veikė motyvuotas islamiškojo terorizmo ideologijos. Gerai apsiginklavusio
vyro apgulties metu buvo sužeisti keli specialaus policijos dalinio nariai.
Visą
operaciją visuomenė sekė realiu laiku perduodamuose žiniasklaidos ir televizijos reportažuose,
kurie sukėlė didžiulę diskusijų ir pareiškimų bangą ne tik apie patį tragišką epizodą,
bet ir platesnius klausimus: saugumą, terorizmą, skirtingų religijų ir tautybių sugyvenimą.
Nereikia pamiršti, kad kaip tik šiuo metu vyksta kandidatų į Prancūzijos prezidento
postą kampanijos ir kai kurie iš jų nevengia aštriai atsiliepti apie musulmonų bendruomenę
Prancūzijoje.
Dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sušaukė skubų
musulmonų ir žydų lyderių susitikimą savo būstinėje.
Italų žinių agentūra „SIR“
turėjo galimybę apie dabartinę situaciją ir visuomenės reakcijas pakalbinti kun. Christophe
Roucou, Prancūzijos vyskupų konferencijos santykių su musulmonais tarnybos direktorių.
Pastarasis sakė, kad, kaip ir daugelis kitų, jaučia liūdesį dėl tragedijos
ir taip pat poreikį pabrėžti, kaip padarė prancūzų musulmonų lyderiai, kad vienas
asmuo nesitapatina su visa musulmonų bendruomene. Prancūzijoje gyvena nuo 3,5 iki
5 milijonų musulmonų, iš jų apie 60 procentų yra šalyje gimę asmenys ir jos piliečiai,
turintys teisę praktikuoti savo išpažįstamą religiją. Tai patikslinus reikia pridurti,
kad tarp musulmonų bendruomenių jau keletą pastarųjų metų yra pastebima užsidarymo
tendencija. Nuo kitų atsiribojusios bendruomenės gali nesunkiai tapti palankia terpe
radikalioms islamistinėms ideologijoms.
Šių uždarų bendruomenių egzistavimas,
jų nepakankama integracija yra opi tema Prancūzijos viešojoje erdvėje. Vieni uždarumą
aiškina ekonominiais veiksniais, nepakankama valstybės pagalba, o kiti – islamo ideologijomis,
kurias kritikuoja.
Visais atvejais labai svarbus formacijos klausimas. Nerimą
kelia, anot kun. Roucou, jog islamą norintys pažinti jaunuoliai lengvai gauna stipendijas
į Saudo Arabiją, kurioje praleidžia du metus ir grįžę mano, kad viską žino apie religiją.
Trūksta islamo formacijos įstaigų pačioje Prancūzijoje. Kita kliūtis sugyvenimui –
musulmonų ir krikščionių jaunuolių abipusis nepažinimas.
Reikia aiškiai pasakyti,
kad Dievo vardu žmonės atlieka veiksmus, kurie nieko su Dievu bendro neturi. Tai religijos
išsigimimas, kurio reikia saugotis. Šiuo metu viena iš didžiausių rizikų, pasak Prancūzijos
vyskupų konferencijos atstovo, kad stiprės pozicija, jog dialogas nieko nevertas ir
nereikalingas. Tai taip pat užsidarymas, tik iš kitos pusės. Už šio užsidarymo slypi
baimė, nuo kurios vaistas, pakartojo kunigas, yra vienas kito pažinimas ir susitikimas
tarpusavyje.
Pasak kito „SIR“ pranešimo, į Prancūziją iš Niujorko tuoj pat
grįžo arkivyskupas Robert Le Gall, kuris buvo nuvykęs, kartu su kitais katalikų hierarchais,
į Jungtines Amerikos Valstijas susitikti būtent su žydų bendruomenių lyderiais. Tulūzos
arkivyskupija paskelbė, kad jau ketvirtadienio vakarą įvyks maldos už aukas susitikimas
šv. Stepono katedroje. Kovo 29 dieną katedroje rengiamas kitas susitikimas, į kurį
kviečiami visi geros valios žmonės. (Vatikano radijas)