2012-03-22 17:33:05

Prancūzijos vyskupų konferencijos atstovo komentaras po dramos Tulūzoje


Prancūzijoje ketvirtadienį, apie 13 valandą, netoli Pirėnų esančiame Tulūzos mieste pranešta, jog po 32 valandų apsupties buvo nukautas Mohamed Merah, jaunas, 24 metų vyras, įtariamas septynių žmonių – trijų karių, trijų žydų mokyklos vaikų ir rabino nužudymu per pastarąją savaitę. Taip pat beveik neabejotina, kad vyras – alžyriečių kilmės prancūzas - veikė motyvuotas islamiškojo terorizmo ideologijos. Gerai apsiginklavusio vyro apgulties metu buvo sužeisti keli specialaus policijos dalinio nariai.

Visą operaciją visuomenė sekė realiu laiku perduodamuose žiniasklaidos ir televizijos reportažuose, kurie sukėlė didžiulę diskusijų ir pareiškimų bangą ne tik apie patį tragišką epizodą, bet ir platesnius klausimus: saugumą, terorizmą, skirtingų religijų ir tautybių sugyvenimą. Nereikia pamiršti, kad kaip tik šiuo metu vyksta kandidatų į Prancūzijos prezidento postą kampanijos ir kai kurie iš jų nevengia aštriai atsiliepti apie musulmonų bendruomenę Prancūzijoje.

Dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sušaukė skubų musulmonų ir žydų lyderių susitikimą savo būstinėje.

Italų žinių agentūra „SIR“ turėjo galimybę apie dabartinę situaciją ir visuomenės reakcijas pakalbinti kun. Christophe Roucou, Prancūzijos vyskupų konferencijos santykių su musulmonais tarnybos direktorių.

Pastarasis sakė, kad, kaip ir daugelis kitų, jaučia liūdesį dėl tragedijos ir taip pat poreikį pabrėžti, kaip padarė prancūzų musulmonų lyderiai, kad vienas asmuo nesitapatina su visa musulmonų bendruomene. Prancūzijoje gyvena nuo 3,5 iki 5 milijonų musulmonų, iš jų apie 60 procentų yra šalyje gimę asmenys ir jos piliečiai, turintys teisę praktikuoti savo išpažįstamą religiją. Tai patikslinus reikia pridurti, kad tarp musulmonų bendruomenių jau keletą pastarųjų metų yra pastebima užsidarymo tendencija. Nuo kitų atsiribojusios bendruomenės gali nesunkiai tapti palankia terpe radikalioms islamistinėms ideologijoms.

Šių uždarų bendruomenių egzistavimas, jų nepakankama integracija yra opi tema Prancūzijos viešojoje erdvėje. Vieni uždarumą aiškina ekonominiais veiksniais, nepakankama valstybės pagalba, o kiti – islamo ideologijomis, kurias kritikuoja.

Visais atvejais labai svarbus formacijos klausimas. Nerimą kelia, anot kun. Roucou, jog islamą norintys pažinti jaunuoliai lengvai gauna stipendijas į Saudo Arabiją, kurioje praleidžia du metus ir grįžę mano, kad viską žino apie religiją. Trūksta islamo formacijos įstaigų pačioje Prancūzijoje. Kita kliūtis sugyvenimui – musulmonų ir krikščionių jaunuolių abipusis nepažinimas.

Reikia aiškiai pasakyti, kad Dievo vardu žmonės atlieka veiksmus, kurie nieko su Dievu bendro neturi. Tai religijos išsigimimas, kurio reikia saugotis. Šiuo metu viena iš didžiausių rizikų, pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos atstovo, kad stiprės pozicija, jog dialogas nieko nevertas ir nereikalingas. Tai taip pat užsidarymas, tik iš kitos pusės. Už šio užsidarymo slypi baimė, nuo kurios vaistas, pakartojo kunigas, yra vienas kito pažinimas ir susitikimas tarpusavyje.

Pasak kito „SIR“ pranešimo, į Prancūziją iš Niujorko tuoj pat grįžo arkivyskupas Robert Le Gall, kuris buvo nuvykęs, kartu su kitais katalikų hierarchais, į Jungtines Amerikos Valstijas susitikti būtent su žydų bendruomenių lyderiais. Tulūzos arkivyskupija paskelbė, kad jau ketvirtadienio vakarą įvyks maldos už aukas susitikimas šv. Stepono katedroje. Kovo 29 dieną katedroje rengiamas kitas susitikimas, į kurį kviečiami visi geros valios žmonės. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.