Popiežiaus kalba prieš sekmadienio Vidudienio maldą
Brangieji, rytoj švęsime, iškilmingą šv. Juozapo šventę, - sakė popiežius Benediktas
maldininkams, susirinkusiems į Šv. Petro aikštę tradicinės sekmadienio vidudienio
maldos proga. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kas mane atsimins savo maldose mano vardo
dieną. Taip pat prašau melstis už mano apaštališkąją kelionę į Meksiką ir Kubą, kuri
prasidės penktadienį. Prašykime užtarimo Švenčiausiosios Mergelė Marijos, kurią taip
labai myli ir gerbia abiejų šalių, kurias aplankysiu, gyventojai.
Prieš tai,
trumpoje katechezėje Popiežius komentavo ketvirtojo Gavėnios sekmadienio Evangeliją,
kurioje be kita ko girdėjome Jėzų sakant: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi
būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“
(Jn 3,14-15). Šitie žodžiai, - kalbėjo Popiežius, - tai nuoroda į išėjimo iš Egipto
epizodą, kuomet per dykumą keliaujančią žydų tautą užpuolė nuodingos gyvatės ir daug
žmonių mirė; Dievas įsakė Mozei pagaminti varinį žalti ir iškelti jį aukštai ant stulpo;
kiekvienas gyvatės įgeltasis pažvelgdavo į varinį žaltį ir pasveikdavo (plg. Sk 21,4-9).
Taip ir Jėzus bus iškeltas ant kryžiaus, kad kiekvienas, kam dėl nuodėmės gresia mirtis,
galėtų kreiptis į jį, už mus mirusį, ir būti išgelbėtas. „Dievas nesiuntė savo Sūnaus
į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, - pastebi evangelistas Jonas, - bet kad pasaulis
per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3,17).
Toliau savo kalboje Popiežius priminė kaip
šią Evangelijos vietą komentuoja šv. Augustinas: „Gydytojas ateina gydyti ligonio,
tačiau jei ligonis nesilaiko gydytojo nurodymu, jis pats save pasmerkia. Taip ir Išganytojas
atėjo į pasaulį ir jei nenorėsi, kad jis tave išgelbėtų, tu pats save pražudysi“.
Gailestingoji Dievo meilė tokia begalinė, kad jis dėl mūsų išgelbėjimo nepagailėjo
savo vienatinio Sūnaus. Tačiau labai didelė ir mūsų atsakomybė: jei norime būti išgelbėti,
turime pripažinti, jog sergame, turime išpažinti, jog esame nusidėjėliai. Tik šitaip
mūsų širdis ir mūsų gyvenimus paveiks Kristaus kryžiaus auka mums suteiktas Dievo
atleidimas. Augustinas sako: „Dievas smerkia Tavo nuodėmes; jei ir tu jas smerki –
stoji Dievo pusėn. Tavo geri darbai prasideda tuomet, kai pradedi smerkti blogus darbus“.
Kartais žmogus taip prisirišęs prie savo nuodėmių, kad jam tamsa mielesnė už šviesą.
Tačiau tik atsiverdamas šviesai, tik nuoširdžiai išpažindamas kaltę Dievo akivaizdoje,
jis atranda tikrą ramybę ir džiaugsmą. Štai dėl ko svarbi reguliari išpažintis. Sutaikinimo
sakramentas ypač svarbus per Gavėnią, kad gavę Viešpaties atleidimą sparčiau žengtume
atsivertimo keliu, - kalbėjo Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienį. (Vatikano radijas)