Kardinolas Tauran suteikė interviu Al Jazeera televizijai

Išskirtiniame interviu Al Jazeera televizija, viena iš labiausiai žiūrimų arabų ir islamo pasaulyje, kalbino kardinolą Jean-LouisTauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo pirmininką, apie prievartą prieš krikščionis. Televizija pradėjo iliustruodama savo reportažą su vaizdais iš dviejų nesenų išpuolių prieš krikščionis – iš 2011 naujametės nakties, kai teroristo detonuotas užtaisas prie koptų ortodoksų bažnyčios užmušė mažiausiai 20 žmonių, paminėjo kitas Artimųjų Rytų šalis - krikščionių egzodą iš Irako, dar vieną kruviną išpuolį prieš bažnyčią Alžyre.

Tarptautinėje spaudoje gausėjant susirūpinimą krikščionių likimu Artimuosiuose Rytuose išreiškiančių antraščių, koks yra Vatikano požiūris į situaciją? Krikščionys regione pirmiausia dalijasi tuo pačiu likimu, kaip ir visa populiacija, - sakė kardinolas Tauran. Nėra taikos, yra daug kančios. Kalbant apie krikščionis, jie patiria didelę pagundą emigruoti – kad apsaugoti savo gyvybę, savo vaikų gyvybę.

Tačiau tai būtų taip pat tragedija. Jie paliktų valstybes, kuriose visada gyventų, o krikščionių šventosios vietos taptų muziejais. Tai būtų katastrofa.

Paklaustas ar įžvelgia prieš krikščionis vedamą visuotinę kampanija, kardinolas sakė negalįs kalbėti apie koordinuotą kampaniją visame Artimųjų Rytų regione, tačiau peržvelgiant dienraščius Irake, kai kuriuose kituose kraštuose, rasime daug straipsnių, kurių taikinys yra krikščionys. Bendraudamas su krikščionimis iš to regiono, pakankamai gerai supratau, kad jie jaučiasi antraklasiais piliečiais, - kalbėjo kardinolas Tauran.

Kas taikosi į krikščionis? Užvis fundamentalistinės, ekstremistinės grupės. Kaip galima jiems padėti? Per dvasinį solidarumą, per humanitarinių organizacijų veikimą, per diplomatinį veikimą ir per piligrimines keliones ten, kur jos gali būti rengiamos. Kardinolas patikslino nesutinkąs su požiūriu tų krikščionių grupių, ypač JAV, kurios teigia, kad islamas iš prigimties yra bloga, blogio religija. Su islamu krikščionybė turi kontaktą jau daug šimtmečių, buvo prievartos ir nesutarimo epizodų, tačiau taip pat dialogo momentų, ypač nuo Vatikano II Susirinkimo. Negalima sakyti, kad islame nėra dialogo ieškojimo. Štai, neseniai buvo rašyta, kaip Tuniso universiteto dėstytojas savo studentams musulmonams sakė: „neišleiskite iš rankų rašiklių, kitaip čiupsite peilius“.

Kardinolas Tauran turėjo progą dar kartą paaiškinti epizodą, dėl kurio užsigavo ir nuoskaudą jaučia daug musulmonų iki pat šios dienos – 2006 metų Benedikto XVI kalbą Regensburgo universitete. Pasak jo, popiežius paprasčiausiai buvo klaidingai interpretuotas. Žurnalistai greitai, tačiau netiksliai išvertė popiežiaus mintį iš vokiečių kalbos – esą islamas yra prievartos religija. Tačiau tie, kurie skaitė visą kalbos tekstą, suprato, jog kalbėta buvo apie tai, kad jokia prievarta negali būti pateisinama su religijos pagalba.

Daug nereikalingų nesusikalbėjimų kyla dėl abipusio vienas kito nepažinimo, - pabrėžė kardinolas Tauran: jam teko kalbėti su antiislamiškai nusiteikusiais radikalais, kurie niekad nebuvo atsivertę korano ir niekad tiesiogiai nekalbėjo su musulmonu. Reikia atlikti didelį ugdymo darbą. Išvengsime civilizacijų susidūrimo, jei išvengsime ignoracijos – apie save pačius ir kitus - susidūrimo. Tai galioja ne tik skirtingų religijų grupėms, bet tikinčiųjų bei netikinčiųjų santykiams. Ugdymo darbas turi prasidėti mokyklose ir universitetuose, Vakaruose ir Rytuose.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas išreiškė savo viltį, kad „arabų pavasaris“, ten, kur nevirto pilietiniu konfliktu, padės religinių grupių sugyvenimui, nes iškėlė visiems bendrus tikslus – teisingumą, lygybę, darbą. (Vatikano radijas)