2012-03-13 18:34:27

Kardinolas John Tong Hon apie Bažnyčios Kinijoje situaciją


2012 metų vasario mėnesio konsistorijoje Benediktas XVI paskyrė septintąjį Bažnyčios istorijoje kinų kilmės kardinolą – Honkongo arkivyskupą John Tong Hon. Italų mėnraštis „30 Giorni“ teiravosi šio šypsena, romumu ir kuklumu pasižyminčio ganytojo apie jo biografiją ir Kinijos aktualijas.

Kardinolas Tong Hon pasakojo esąs „antros kartos“ katalikas. Pirmiausia jo mama susipažino su krikščionišku tikėjimu mokykloje, kurią išlaikė seserys vienuolės. Palengva ji pradėjo skaityti katekizmą. Bet pasikrikštijo tik po ilgo laiko, po II Pasaulinio karo, jam pačiam jau esant šešerių metų.

Kita svarbi aplinkybė, daug prisidėjusi prie apsisprendimo tapti kunigu, buvo sunkūs pilietinio karo metai ir jų metu sutikti misionieriai iš JAV. Vykstant Kinijos šiaurėje intensyvioms kovoms tarp komunistų ir nacionalistų, į pietus atvykdavo pabėgėliai ir sužeistieji. Maryknoll kongregacijos misionieriai iš JAV priimdavo visus, kuriems reikėjo pagalbos, nežiūrėdami kokiai pusei kas priklauso. Motina ir jis pats, taipogi atblokšti į pietines provincijas, padėdavo išnešioti pagalbą pabėgėliams ir kariams. Misionierių liudijimas įtakojo berniuko posūkį į kunigystę.

Teologinę formaciją, pasakojo naujasis kinų kardinolas, jis gavo Romoje, viename iš Popiežiškųjų universitetų. Tais metais vykęs Vatikano II Susirinkimas buvo didelė, akiratį išplečianti patirtis. Kunigystės šventimus 1966 metais gavo iš popiežiaus Pauliaus VI rankų.

Paskutiniosios konsistorijos metu būtent arkivyskupui Tong Hon buvo patikėta kardinolų kolegijai pristatyti Bažnyčios Kinijoje situaciją, kuris ją aprašė trimis žodžiais: nuostabu, sunku ir įmanoma.

Pirmiausia, situacija yra stebinanti ir nuostabi tuo atžvilgiu, kad nepaisant persekiojimų, Bažnyčia Kinijoje augo. 1949 metais katalikų buvo 3 milijonai, o dabar mažiausiai 12. 1980 metais, kai komunistinis režimas šiek tiek sušvelnino kontrolę, kunigų buvo 1300. Šiandien jų yra 3500. Taip pat yra apie 5000 seserų vienuolių. Seminarijose, tiek prižiūrimose valdžios kontroliuojamos Patriotinės asociacijos, tiek veikiančiose pogrindžio sąlygomis yra apie 1400 seminaristų.

Kalbant apie sunkumus, didžiausias iš jų yra valstybės bažnytiniam gyvenimui primesta kontrolė per Patriotinę asociaciją ir to pasekmės – nenorintys pripažinti ir priimti šios kontrolės priversti tapti pusiau pogrindininkais, priklausomai nuo to, kaip į juos reaguoja valdžia, o šioji skirtinguose didžiulės Kinijos regionuose elgiasi skirtingai.

Trečiasis žodis, tinkantis Kinijos situacijai, yra „įmanoma“. Tai pasitikėjimas Dievu. Kaip minėta, ilgi kontrolės dešimtmečiai neužgesino tikėjimo. Priešingai, užgrūdino. Kartais tik ilgo laiko periodo galima suvokti, kurie pasirinkimai buvo iš tikro teisingi, kurie ne. Šiuo požiūriu, sakė kinų kardinolas, jis tiki, kad ateityje daug problemų bus išspręsta.

Kalbėdamas apie įtampas tarp „oficialiosios“, „neoficialiosios“ katalikų bendruomenės dalių ir Kinijos valdžios, kardinolas sakėsi esąs už dialogą su visais. Taip, yra principų, kurių negalima vardan dialogo atsisakyti, tačiau dialogo erdvė yra didelė ir dialogo pagalba galima daug ką pakoreguoti. Nereikia izoliuotis ir izoliuoti. Dažnai reikia susitaikymo ir atleidimo. Nereikia pamiršti, kad klaidų gali padaryti kiekviena pusė. Sudėtingose situacijose kartais sunku padaryti teisingus pasirinkimus. Tačiau jei jie daromi širdyje mylint Jėzų ir Bažnyčią, ilgainiui tai išaiškės, bent jau kaip intencija. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.