Kardinolas John Tong Hon apie Bažnyčios Kinijoje situaciją
2012 metų vasario mėnesio konsistorijoje Benediktas XVI paskyrė septintąjį Bažnyčios
istorijoje kinų kilmės kardinolą – Honkongo arkivyskupą John Tong Hon. Italų mėnraštis
„30 Giorni“ teiravosi šio šypsena, romumu ir kuklumu pasižyminčio ganytojo apie jo
biografiją ir Kinijos aktualijas.
Kardinolas Tong Hon pasakojo esąs „antros
kartos“ katalikas. Pirmiausia jo mama susipažino su krikščionišku tikėjimu mokykloje,
kurią išlaikė seserys vienuolės. Palengva ji pradėjo skaityti katekizmą. Bet pasikrikštijo
tik po ilgo laiko, po II Pasaulinio karo, jam pačiam jau esant šešerių metų.
Kita
svarbi aplinkybė, daug prisidėjusi prie apsisprendimo tapti kunigu, buvo sunkūs pilietinio
karo metai ir jų metu sutikti misionieriai iš JAV. Vykstant Kinijos šiaurėje intensyvioms
kovoms tarp komunistų ir nacionalistų, į pietus atvykdavo pabėgėliai ir sužeistieji.
Maryknoll kongregacijos misionieriai iš JAV priimdavo visus, kuriems reikėjo pagalbos,
nežiūrėdami kokiai pusei kas priklauso. Motina ir jis pats, taipogi atblokšti į pietines
provincijas, padėdavo išnešioti pagalbą pabėgėliams ir kariams. Misionierių liudijimas
įtakojo berniuko posūkį į kunigystę.
Teologinę formaciją, pasakojo naujasis
kinų kardinolas, jis gavo Romoje, viename iš Popiežiškųjų universitetų. Tais metais
vykęs Vatikano II Susirinkimas buvo didelė, akiratį išplečianti patirtis. Kunigystės
šventimus 1966 metais gavo iš popiežiaus Pauliaus VI rankų.
Paskutiniosios
konsistorijos metu būtent arkivyskupui Tong Hon buvo patikėta kardinolų kolegijai
pristatyti Bažnyčios Kinijoje situaciją, kuris ją aprašė trimis žodžiais: nuostabu,
sunku ir įmanoma.
Pirmiausia, situacija yra stebinanti ir nuostabi tuo atžvilgiu,
kad nepaisant persekiojimų, Bažnyčia Kinijoje augo. 1949 metais katalikų buvo 3 milijonai,
o dabar mažiausiai 12. 1980 metais, kai komunistinis režimas šiek tiek sušvelnino
kontrolę, kunigų buvo 1300. Šiandien jų yra 3500. Taip pat yra apie 5000 seserų vienuolių.
Seminarijose, tiek prižiūrimose valdžios kontroliuojamos Patriotinės asociacijos,
tiek veikiančiose pogrindžio sąlygomis yra apie 1400 seminaristų.
Kalbant apie
sunkumus, didžiausias iš jų yra valstybės bažnytiniam gyvenimui primesta kontrolė
per Patriotinę asociaciją ir to pasekmės – nenorintys pripažinti ir priimti šios kontrolės
priversti tapti pusiau pogrindininkais, priklausomai nuo to, kaip į juos reaguoja
valdžia, o šioji skirtinguose didžiulės Kinijos regionuose elgiasi skirtingai.
Trečiasis
žodis, tinkantis Kinijos situacijai, yra „įmanoma“. Tai pasitikėjimas Dievu. Kaip
minėta, ilgi kontrolės dešimtmečiai neužgesino tikėjimo. Priešingai, užgrūdino. Kartais
tik ilgo laiko periodo galima suvokti, kurie pasirinkimai buvo iš tikro teisingi,
kurie ne. Šiuo požiūriu, sakė kinų kardinolas, jis tiki, kad ateityje daug problemų
bus išspręsta.
Kalbėdamas apie įtampas tarp „oficialiosios“, „neoficialiosios“
katalikų bendruomenės dalių ir Kinijos valdžios, kardinolas sakėsi esąs už dialogą
su visais. Taip, yra principų, kurių negalima vardan dialogo atsisakyti, tačiau dialogo
erdvė yra didelė ir dialogo pagalba galima daug ką pakoreguoti. Nereikia izoliuotis
ir izoliuoti. Dažnai reikia susitaikymo ir atleidimo. Nereikia pamiršti, kad klaidų
gali padaryti kiekviena pusė. Sudėtingose situacijose kartais sunku padaryti teisingus
pasirinkimus. Tačiau jei jie daromi širdyje mylint Jėzų ir Bažnyčią, ilgainiui tai
išaiškės, bent jau kaip intencija. (Vatikano radijas)