Arkivyskupo Tomasi pasisakymas dėl diskriminacijos ir prievartos prieš asmenis dėl jų seksualinio skirtingumo

JT Žmogaus teisių tarybos būstinėje Ženevoje buvo pristatyta ataskaita apie „Diskriminacinius įstatymus ir praktikas ir prievartos aktus prieš individus dėl jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ ir, kovo 7 dieną, surengta diskusija. Taip pat ir arkivyskupas Silvano Tomasi išreiškė Šventojo Sosto požiūrį ir nuostatas ataskaitos temomis.

Pirmiausia, kalbant apie prievartą, arkivyskupas Tomasi citavo du pamatinius tekstus, kuriuose kalbama apie elgesį su homoseksualiais asmenimis. Katalikų Bažnyčios katekizme deklaruojama, jog reikia „vengti kaip nors neteisingai juos (homoseksualius asmenis) atstumti“. 1986-ųjų metų Tikėjimo mokymo kongregacijos laiške viso pasaulio vyskupams dėl homoseksualių asmenų sielovados rašoma, jog „apgailėtina, kad prieš homoseksualus buvo ir tebėra nukreipta priešiškos kalbos ir veiksmai. Bažnyčios ganytojai turi pasmerkti tokį elgesį, nesvarbu kada jis imtų reikštis. Toks elgesys rodo tam tikrą kitų žmonių niekinimą, o tai kelia grėsmę patiems pagrindiniams sveikos visuomenės principams. Tiek žodžiai, tiek veiksmai, tiek ir įstatymai turi gerbti kiekvieno žmogaus vidinį orumą“.

Ataskaitos III ir IV skyriuose aprašyti smerktini pavyzdžiai, kaip pažeidžiamas žmogaus orumas ir žmogaus teisės dėl jų seksualinio skirtingumo suvokimo. Tai tragiški incidentai, kai vieni žmonių šeimos nariai elgėsi su kitais pačiu nežmoniškiausiu būdu. Toks elgesys, būtų jisai skatinamas pavienių individų, socialinių ir kultūrinių grupių, ar pačios valstybės, turi draudžiamas ir baudžiamas kaip prieštaraujantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos universaliam principui, jog „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“.

Šios didelės diskriminacijos ir prievartos problemos, kaip kitų kenčiančių individų ar grupių atžvilgiu, turi būti sprendžiamos gerbiant subsidiarumo principą, - pažymėjo Šventojo Sosto diplomatas. - Į jas turi kreipti dėmesį ir efektyviai reaguoti vietinė ir nacionalinė valdžia, pilietinė visuomenė, kultūriniai ir religiniai lyderiai. Tokios situacijos negali būti išspręstos kuriant kategorijas, įstatymus ar politikas, kurios suteikia teises ir privilegijas tik vienai grupei visuomenėje.

Šiuo požiūriu, anot arkivyskupo Tomasi, ataskaitoje visiškai teisingai kviečiama gerbti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įvardintas teises, tačiau Šventojo Sosto delegacijos akimis yra painiojanti ir klaidinanti argumentacija, kuri išimtinai sutelkta ties asmenimis, kurie diskriminuojami dėl jų seksualinio skirtingumo. Ataskaitoje cituojamos teisės turi būti visuotinai gerbiamos. Bandant jas siaurinti ar vystant atskiras teises atskiroms žmonių grupėms rizikuojama tų teisių universalumu.

Šventojo Sosto delegacija taip pat rimtai susirūpinusi dėl naudojimo tokių terminų, kaip „lytinė orientacija“ ir „lyties tapatybė“, kurių nėra saistančiuose Jungtinių Tautų dokumentuose ir kurie nėra specifiškai apibrėžti tarptautiniuose žmogaus teisių instrumentuose. Šventojo Sosto delegacija mano, kad termino „lyties tapatybė“ naudojimas buvo nustatytas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statute – „šiame Statute sąvoka „lytis“ vartojama kalbant apie abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi“. Reikalavimas valstybėms naudoti aukščiau minėtus terminus įgyvendinant žmogaus teises gali nulemti rimtą neužtikrintumą taikant įstatymus, priimant naujas ir jau egzistuojančias žmogaus teisių konvencijas.

Pasak arkivyskupo Tomasi, ataskaitoje teisingai paminima, kad valstybės neturi, pagal tarptautinę teisę, pareigos leisti tuoktis tos pačios lyties poroms. Tačiau abejotina yra tuoj po to sekanti pastaba, jog valstybės turi pareigą su tos pačios lyties nesusituokusiomis poromis elgtis taip pat, kaip su skirtingų lyčių pora. Šventojo Sosto delegacijos nuomone, žmonių apsauga nuo prievartos ir diskriminacijos neturi tapti dingstimi išprasminti ir silpninti šventą ir laiko patikrintą santuokos tarp vyro ir moters institutą, kuris ginamas - dėl sutuoktinių, vaikų ir visuomenės gėrio - tiek teisinėse, kultūrinėse ir religinėse tradicijose, tiek Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir daugybėje kitų šiuolaikinių aktų. (Vatikano radijas)