Šventojo Sosto diplomatai pasisakė apie religijos laisvę ir moterų teises

Šiomis dienomis Šventojo Sosto diplomatai du kartus pasisakė tarptautinėse organizacijose. Kovo pradžioje arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JT organizacijose ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje, kalbėdamas Žmogaus teisių tarybos posėdyje, pabrėžė minties, sąžinės ir religijos laisvę.

Jei ši laisvė konstituciniuose rėmuose yra pripažįstama ir neginčijama daugelyje šalių, to negalima pasakyti apie praktinį jos gerbimą ir taikymą. Dar blogiau, atstumas tarp teisės ir praktikos didėja. Daug kompetentingų studijų rodo, kad per pastaruosius dešimt metų religijos laisvės padėtis pasaulyje prastėjo, vis daugiau brutalių pasikėsinimų prieš įvairių religijų išpažinėjus. Kalbant apie krikščionis, nuo 2003 metų iki 2010-ųjų, teroristinių išpuolių skaičius Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose padidėjo net triskart. Surinkti duomenys rodo, kad net 70 pasaulinės populiacijos gyvena regionuose, kuriuose vienaip ar kitaip religijos išpažinimo ar religijos praktikos laisvė yra ribojama. Deja, šios slopinančios politikos ir praktikos yra ignoruojamos, negauna deramo dėmesio ataskaitose. Faktai rodo, - įsitikinęs arkivyskupas Tomasi, - kad tarptautinė bendruomenė turi labiau stengtis saugoti asmenų teisę į religiją ir jos praktiką.

Religijos laisvė, - akcentavo Šventojo Sosto diplomatas, - nėra išvestinė ar suteikta teisė, tačiau pamatinė ir neatimama žmogaus teisė. Joks religinis credo neturi būti suvokiamas žalingu vien todėl, kad skiriasi nuo daugumos. Vyriausybių uždavinys nėra teikti religinius apibrėžimus ar nustatyti jų svarbą, tačiau tikėjimo bendruomenėms suteikti juridinę asmenybę, kad jos galėtų taikiai gyvuoti teisinės struktūros rėmuose.

Be institucinių problemų reikia paminėti ir netoleranciją, dėl kurios kiekvienais metais dėl savo tikėjimo prievartą patiria ar net gyvybės netenka daugybė žmonių. Realistiška ir kolektyvinė atsakomybė reikalauja daugiau abipusės tolerancijos ir didesnės lygybės tarp skirtingų religijų piliečių. Arkivyskupas Tomasi pridūrė, kad kai kuriose situacijose netolerancija yra demonstruojama ne iš religinės daugumos pusės religinės mažumos atžvilgiu, tačiau iš sekuliarizmo pozicijų religijos atžvilgiu, reikalaujant iš religijų atimti viešą balsą ir paversti tai tik visiškai privačiu asmens reikalu.

Religijos nėra grėsmė, tačiau resursas. Jos prisideda prie civilizacijos vystymosi ir tai yra gėris visiems. Religijų laisvės ir veikimas turi būti saugojami, kad jų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene galėtų kurti bendrąjį gėrį.

Tuo tarpu arkivyskupas Francis Chullikatt, kitas diplomatas, reziduojantis Niujorke ir atstovaujantis Šventąjį Sostą pagrindinėje JTO būstinėje, pasisakė moterų lygybės tema.

Savo pasisakyme arkivyskupas Chullikatt kalbėjo apie kaimo vietovėse gyvenančias moteris ir jų situaciją. Jos sudaro ženklią populiacijos dalį ir dažnai gyvena apgailėtinomis sąlygomis – jų darbas neapmokamas, trūksta higieninių sąlygų, pakankamos mitybos, sveikatos priežiūros, apsaugos nuo prievartos. Šių negatyvių sąlygų pasekmės yra perduodamos ir jų vaikams.

Kaimo vietovėse gyvenančių moterų padėties gerinimas būtų naudingas ne tik joms pačioms, bet ir visai visuomenei, - pabrėžė arkivyskupas Chullikatt. Svarbus yra lygybės aspektas – moterys socialiai, ekonomiškai ir teisiškai turi turėti vienodas galimybes su visais visuomenes nariais. Jos turi turėti ir politinę galimybę įtakoti aplink save esantį pasaulį. Vyrų dalyvavimas ir bendradarbiavimas peržengiant stereotipus ir įgyvendinant lygybės politikas yra kertinis veiksnys. (Vatikano radijas)